Rūpesčių naštą nusimetusi ketvirtadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel patraukė minios dėmesį Belgijos miestelyje Ipre, kur Europos Sąjungos lyderiai susitinka paminėti 100-ųjų Pirmojo pasaulinio karo pradžios metinių.

A.Merkel, šypsodamasi į kameras, buvo šiltai sutikta, – ją raudonu kilimu į nuostabius viduramžių Ipro audėjų gildijos rūmus buvo pasirengęs lydėti Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus).

Tačiau kanclerė, užuot ėjusi teisiai į susitikimą, kirto miestelio aikštę pasikalbėti su žiūrovais, kurie šiltais plojimais sveikino ją.

Paspaudusi keliems rankas, šnektelėjusi, įtakingiausia ES lyderė grįžo į Audsėjų gildijos rūmus prie savo kolegų tartis, kas kitas vadovaus šiam blokui vėliau šiais metais.

Kiti lyderiai, matyt, nutarė nesekti A.Merkel pavyzdžiu.

ES viršūnių susitikimo, kuriam vadovaus Europos Vadovų Tarybos pirmininkas H.Van Rompuy, simboliniu akcentu taps Paskutinės sargybos ceremonija prie Meneno vartų – įspūdingo memorialo žuvusiems Britanijos imperijos armijų kariams „kurie čia stovėjo ... ir kurie neturi žinomo kapo“.

Apie 55 tūkst. vardų yra užrašyti ant šio didelio paminklo sienų, o lankytojai, praėjus šimtmečiui po Didžiojo karo, jame palieka medinius kryželius papuoštus aguonų žiedais, vainikus ir padėkos bei užuojautos žodžius.

Po „Paskutinės sargybos“ ceremonijos ES lyderiai susitiks prie pietų stalo Ipro audėjų gildijos rūmuose, o vėliau grįš į Briuselį, kur tęs įtemptas derybas dėl Bendrijos būsimo kurso ir vadovybės.

Ipras, kuris buvo rūpestingai atstatytas po karo, tebėra supamas laukų, kuriuose pabirę rūstūs betoniniai bunkeriai ir karių kapinės. Įspūdingiausios iš jų – Tain Koto kapinės, esančios prie kelio į Paschendeilo kaimelį.

Toje vietovėje 1917 metais vykusiuose kruvinuose mūšiuose ant lėkšto šlaito prie kaimo žuvo tūkstančiai Britų Sandraugos karių.

Tain Koto kapinėse yra apie 11 tūkst. kapų, kurių paprasti balti antkapiai su užrašytais karių vardais, dalinių pavadinimais ir mirties datomis, išrikiuoti tvarkingomis eilėmis.

Daugelis jų įvardyti tik kaip „kariai, žinomi Dievui“, o 35 tūkst. vyrų, dingusių be pėdsakų pažliugusiuose Flandrijos laukuose, vardai užrašyti ant akmeninių stelų.

Tačiau Tain Koto kapinėse atgulė tik nedidelė dalis visų aukų: per vieną iš Paschendeilo mūšių ten žuvo arba buvo sužeisti apie 245 tūkst. britų ir apie 270 tūkst. vokiečių.