„Mes neprisijungsime prie šios iniciatyvos, – sakė F. Merzas Berlyne vykusioje bendroje spaudos konferencijoje su M. Carney. – Manome, kad valstybės pripažinimo sąlygos šiuo metu nėra niekaip įgyvendintos.“

Vokietija mano, kad Palestinos valstybės pripažinimas yra vienas iš paskutinių žingsnių siekiant dviejų valstybių sprendimo, pagal kurį izraeliečiai ir palestiniečiai galėtų taikiai gyventi vieni šalia kitų.

M. Carney, priešingai, liepos pabaigoje paskelbė, kad jo šalis rugsėjo mėnesį JT Generalinėje Asamblėjoje pripažins Palestiną kaip valstybę.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas planuoja padaryti tą patį, o Didžioji Britanija pagrasino Izraeliui tai padaryti, jei nebus įvykdytos tam tikros sąlygos.

M. Carney tokį žingsnį grindė tuo, kad dviejų valstybių sprendimo perspektyvos vis blogėja.

Nors F. Merzas įvedė dalinį ginklų embargą Izraeliui, reaguodamas į Izraelio planus išplėsti karą į Gazos miestą, dabar jis patvirtino, kad Vokietija neseks savo partnerių pavyzdžiu ir nepripažins Palestinos, net ir po to, kai Jungtinės Tautos paskelbė, kad kai kuriose Gazos dalyse prasidėjo badas.

Izraelio mirtinos atakos tęsėsi ir pirmadienį: per smūgį į Nassero ligoninę Kan Junise žuvo mažiausiai devyniolika žmonių, tarp jų – ir penki žurnalistai. 

Danija galimybės neatmeta

Danija neatmeta galimybės pripažinti Palestinos valstybę, jei tik ji bus demokratinė, antradienį pareiškė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.

„Mes nesakome „ne“ Palestinos valstybės pripažinimui, – sakė ji žurnalistams. – Mes tam pritariame. Ir jau seniai. Mes to norime. Tačiau, žinoma, turime būti tikri, kad tai bus demokratinė valstybė.“

Sekmadienį daugiau kaip 10 tūkst. žmonių dalyvavo protesto akcijoje Kopenhagos centre, reikalaudami nutraukti karą Gazoje ir ragindami Daniją pripažinti Palestinos valstybingumą.

Interviu Danijos dienraščiui „Jyllands-Posten“ rugpjūčio 16 d. M. Frederiksen sakė, kad ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu „dabar pats yra problema“ ir kad jo vadovaujama Izraelio vyriausybė nuėjo „per toli“.

„Netanyahu nuolatiniai ir itin smurtiniai veiksmai Gazoje yra nepriimtini“, – tą pačią dieną feisbuke rašė ji, pridurdama, kad po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ išpuolio palaiko Izraelio teisę pašalinti „Hamas“ keliamą grėsmę“.

Palestinos valstybės pripažinimas turi tarnauti „teisingam tikslui“, pabrėžė ji antradienį.

„Tai turi įvykti tuo metu, kai yra iš tiesų naudinga dviejų valstybių sprendimui. Ir kai bus galima garantuoti, kad Palestinos valstybė bus ilgalaikė ir demokratinė, – sakė ji. – Ir, žinoma, tai turi būti daroma su atsakomuoju („Hamas“) Izraelio pripažinimu.“

Tuo tarpu Danija planuoja pasinaudoti dabartiniu pirmininkavimu ES, kad padidintų spaudimą Izraeliui.

„Bus sunku sutelkti reikiamą paramą, bet mes padarysime viską, ką galime“, – sakė ji.

2023 m. spalio 7 d. per „Hamas“ kovotojų surengtą išpuolį prieš Izraelį žuvo 1 tūkst. 219 žmonių, daugiausia civilių, remdamasi oficialiais duomenimis, skelbia AFP.

Per Izraelio atsakomąjį puolimą žuvo daugiau kaip 62 tūkst. 744 palestiniečiai, irgi daugiausia civiliai, rodo Gazos Ruožo „Hamas“ valdomos sveikatos apsaugos ministerijos duomenys, kuriuos Jungtinės Tautos laiko patikimais.