Palydovinėse nuotraukose ir AFP dronų filmuotoje medžiagoje matyti, kaip įnirtingai vyksta statybos darbai griežtai saugomuose kompleksuose prie Tailando ir Mianmaro sienos, kuriuose, regis, plačiu mastu naudojama Elono Musko (Ilono Masko) „Starlink“ palydovinio interneto paslauga.

Ekspertai teigia, kad daugumą centrų, pagarsėjusių romantinėmis apgavystėmis ir investavimo sukčiais, valdo kinų vadovaujami nusikaltėlių sindikatai, bendradarbiaujantys su Mianmaro kovotojų grupuotėmis vadinamajame Auksiniame trikampyje.

Kinija, Tailandas ir Mianmaras spaudė sukarintas grupuotes, kad šios pažadėtų vasario mėnesį išnaikinti šias įstaigas ir išlaisvinti apie 7 tūkst. žmonių iš žiaurios į skambučių centrus panašios sistemos, kurioje vyrauja godumas, prekyba žmonėmis ir smurtas.

Išlaisvinti darbuotojai iš Azijos, Afrikos ir kitų šalių AFP žurnalistams rodė randus ir mėlynes nuo sumušimų, kuriuos, pasak jų, padarė jų viršininkai.

Jie pasakojo, kad buvo priversti dirbti visą parą, ieškodami aukų daugybei telefoninių ir internetinių sukčių schemų.

Kinijos pilietis Sunas, kuris buvo parduotas iš vieno komplekso į kitą, po to, kai buvo išlaisvintas padedant Pekinui, galėjo suteikti AFP retą informaciją iš vidaus.

Tačiau Tailando policijos aukšto rango pareigūnas, prasidėjus represijoms, teigė, kad po COVID-19 pandemijos pasienyje su Mianmaru iškilusiuose kompleksuose – dažnai nedideliuose miestuose, apsuptuose spygliuotos vielos tvoromis ir ginkluotais sargybiniais, – vis dar gali dirbti iki 100 tūkst. žmonių.

Palydovinėse nuotraukose matyti, kad praėjus vos kelioms savaitėms po susidorojimo, keliuose kompleksuose sparčiai atsinaujino statybos darbai. Tailandui nutraukus interneto ir elektros ryšį, ant daugelio sukčių centrų stogų netrukus pradėjo dygti „Starlink“ palydovinės antenos.

AFP darytose vieno didžiausių kompleksų „KK Park“ nuotraukose vien ant vieno stogo matyti beveik 80 „Starlink“ antenų.

Mianmare licencijos neturinti „Starlink“ nefiksavo pakankamai duomenų srauto, kad iki vasario mėnesio būtų įtraukta į šalies interneto tiekėjų sąrašą.

Dabar ji stabiliai pirmauja laikotarpiu nuo liepos 3 iki spalio 1 dienos, rodo Azijos regioninio interneto registro APNIC duomenys.

Pirmą kartą 56-oje vietoje ji pasirodė balandžio pabaigoje.

Kalifornijos prokurorai 2024-ųjų liepą oficialiai įspėjo „Starlink“, kad jos palydovine sistema naudojasi sukčiai, tačiau atsakymo nesulaukė. Susirūpinę Tailando ir JAV politikai taip pat išreiškė savo nerimą E. Muskui, o senatorė Maggie Hassan (Megi Hasan) paragino jį imtis veiksmų.

Dabar įtakingas JAV Kongreso Jungtinis ekonomikos komitetas, kurio viena iš pagrindinių narių ji yra, pranešė AFP, kad pradėjo tyrimą dėl „Starlink“ sąsajų su sukčių centrais.

„SpaceX“, kuriai priklauso „Starlink“, neatsakė į AFP prašymus pakomentuoti.

Erin West (Erin Vest), atsistatydinusi ilgametė JAV kibernetinių nusikaltimų prokurorė, teigė, kad „bjauru, jog Amerikos bendrovė sudaro sąlygas tam vykti“.

JAV iždo departamento teigimu, amerikiečiai yra vieni pagrindinių Pietryčių Azijos sukčių sindikatų taikinių – pernai jie prarado apie 10 mlrd. dolerių (8,52 mlrd. eurų) – 66 proc. daugiau nei pernai.

Žaibiškai kylantys pastatai

Pasak E. West, nuo tada, kai buvo imtasi griežtų priemonių, statybų bumas gniaužia kvapą. Palydovinėse nuotraukose matyti, kad daugelyje iš maždaug 27 sukčiavimo centrų, išsidėsčiusių palei vingiuotą Moei upės ruožą, kuris sudaro sieną su Tailandu, kyla biurų ir bendrabučių pastatai.

Per septynis mėnesius iškilo visa nauja „KK Park“ dalis. Prie pagrindinio įėjimo į jį esantis saugumo kontrolės punktas taip pat labai išplėstas, įrengtas naujas privažiavimo kelias ir žiedinė sankryža.

Taip pat atsirado mažiausiai penkios naujos keltų perkėlos per Moei upę, kuriomis centrai aprūpinami iš Tailando pusės, rodo palydovinės nuotraukos.

Tarp jų yra ir vienas, aptarnaujantis Švė Koko, kurį JAV iždas vadina „liūdnai pagarsėjusiu virtualios valiutos investicijų sukčiavimo centru“, saugomu Karenų nacionalinės armijos, su Mianmaro chunta susijusios sukarintos grupuotės.

Praėjusį mėnesį JAV paskelbė sankcijas devyniems asmenims ir bendrovėms, susijusiems su Švė Koko ir Kinijos nusikalstamo pasaulio autoritetu She Zhijiangu (Šė Žijiangu), daugiaaukščio „Yatai New City“ centro įkūrėju. Statybos darbai Švė Koko taip pat sparčiai tęsėsi.

Mianmaro, Tailando, Kinijos ir Laoso pasienio teritorija, vadinama Auksiniu trikampiu, jau seniai yra opiumo ir amfetamino gamybos, prekybos narkotikais, kontrabandos, nelegalių lošimų ir pinigų plovimo židinys.

Dėl korupcijos ir pilietinio karo Mianmare susidariusio valdžios vakuumo organizuotos nusikalstamos grupuotės galėjo smarkiai išplėsti savo sukčiavimo operacijas.

Remiantis Jungtinių Tautų (JT) Narkotikų ir nusikalstamumo biuro ataskaita, per sukčiavimo operacijas iš Pietryčių Azijos 2023 metais iš platesnio regiono gyventojų išviliojo 37 mlrd. dolerių (31,51 mlrd. eurų), o gaujos centrus valdo geležiniu kumščiu.

Daugelis vasarį iš šių centrų išvežtų darbuotojų teigė, kad jie buvo gabenami per Tailandą, mušami ir kankinami, kad dirbtų sukčiais. Kiti teigė, kad buvo viliojami melagingais pažadais apie gerai apmokamą darbą. Tačiau ekspertai ir nevyriausybinės organizacijos teigė, kad kai kurie iš jų ten vyksta savo noru.

Vasarį Pekinas privertė Mianmaro ir Tailando valdžios institucijas imtis griežtų priemonių po to, kai kinų aktorius Wang Xingas (Vang Singas) pareiškė, kad buvo įviliotas į Tailandą dalyvauti netikroje atrankoje ir pateko į sukčių centrą Mianmare.

Praėjusį mėnesį Kinija mirties bausme nuteisė 11 sukčių sindikato, veikusio prie pat sienos su Mianmaru, narių, dar penkiems mirties bausmės vykdymas atidėtas.

Po kelis mėnesius trukusio tyrimo AFP pavyko susidaryti vaizdą apie miglotą centrų ir juos saugančių persidengiančių sukarintų grupuočių pasaulį. Tai negailestinga pramonė, pilna apsukrių veikėjų, pasirengusių parduoti žmones į šiuos centrus arba tarpininkauti juos paleidžiant – už tinkamą kainą.

Kompleksų vidaus virtuvė: Suno istorija

Sunas (AFP naudoja slapyvardį, kad apsaugotų jo tapatybę) yra vienas iš tūkstančių kinų, kuriuos pasiglemžė sukčių fabrikai.

Švelniabalsis jaunas kaimo gyventojas iš pietvakarinės Junano provincijos kalnų papasakojo AFP, kaip jis ir kiti darbininkai buvo nuolat mušami laidais ir botagais, jei atsipalaiduodavo arba nevykdydavo įsakymų.

„Beveik visi, kurie buvo viduje, kažkada buvo sumušti (...) arba už tai, kad atsisakė dirbti, arba už tai, kad bandė pabėgti“, – sakė jis.

Tačiau dėl aukštų tvorų, sargybos bokštų ir ginkluotų sargybinių nebuvo jokios galimybės išeiti, kol jis buvo paleistas kartu su 5,4 tūkst. kitų Kinijos piliečių, kai vasarį buvo imtasi veiksmų.

Suno liudijimas yra retas dalykas, leidžiantis susipažinti su vidine centrų veikla, nes jis buvo priverstas pakeisti keletą centrų, kai viršininkai suprato, kad nedidelė fizinė negalia riboja jo naudingumą.

AFP žurnalistams pavyko su juo pasikalbėti, kai jis buvo paleidžiamas į laisvę, vėliau – telefonu, taip pat ir jo skurdžiame atokiame kaime.

Sunas pasakojo, kad jo bėdos prasidėjo 2024 metų birželį, kai jis išvyko iš savo namų, esančių maždaug už 100 km nuo Mianmaro.

Turėdamas vieną vaiką ir laukdamas dar vieno, 25 metų vyras norėjo aprūpinti šeimą ir buvo girdėjęs, kad galima užsidirbti parduodant kiniškas prekes internetu per Tailandą.

„Girdėjau, kad tai labai pelninga“, – sakė jis AFP.

Kelionė virto košmaru Tailando pasienio mieste Mae Sote, kur Sunas pasakojo, kad buvo pagrobtas ir pergabentas per upę, skiriančią šį miestą nuo Mianmaro Mjavadžio ir jo liūdnai pagarsėjusių sukčių centrų.

Jis sakė, kad buvo išsigandęs: „Vis maldavau jų ant kelių, kad paleistų mane.“

Sunas pasakojo, kad patekus į Mjavadį jo padėtis greitai pablogėjo.

Vyras teigė, kad buvo nuvežtas į kovotojų stovyklą, kur už 650 tūkst. tailandietiškų batų (17 tūkst. eurų) buvo parduotas sukčių centrui – tai buvo pirmasis iš kelių tokių sandorių.

Ten jam buvo liepta atlikti pratybas internete, kad pagreitintų rašymą klaviatūra. Tačiau Sunas susidūrė su problema – deformuotu pirštu, kuris jį stabdė ir tai kėlė prižiūrėtojų pyktį.

Dėl šios negalios, kuria įsitikino AFP, jis ne kartą buvo parduotas kitiems padaliniams ir jam buvo pavedamos menkavertės užduotys.

Tačiau paskutinėje įstaigoje, kurioje stovėjo aukštos tvoros ir ginkluoti sargybiniai, jis išbandė tikrąjį darbą – siuntė žinutes sukčių taikiniams Jungtinėse Valstijose.

Pasak jo, kai aukos jau būdavo ant kabliuko, jis perduodavo taikinį labiau patyrusiam sukčiui, kuris tęsdavo pokalbį.

Ekspertai patvirtino, kad daugelis kinų valdomų junginių skirsto darbuotojus pagal jų sukčiavimo gebėjimus.

Centrai taip pat pateikia darbuotojams išsamius scenarijus, kaip prisivilioti aukas.

Viename 25 puslapių tekste, kurį matė AFP, darbuotojams siūloma pasirinkti įsimylėjusios 35 metų japonės „Abby“ personažą. Jame patariama užmegzti romantiškus santykius su taikiniu.

„Jaučiu, kad mums taip lemta“, – dokumente siūloma sakyti „Abby“.

Purvinas verslas

Daug kas šioje veikloje yra neskaidru, ir tai atspindi sudėtingus Kinijos ir Tailando santykius su Mianmaro kariniu režimu ir įvairiomis sukilėlių bei su chunta susijusiomis grupuotėmis, kurių daugelis pelnosi iš nelegalios kasybos, medienos kirtimo ir narkotikų gamybos.

Sukčiavimo centrų darbuotojai yra įvairūs – nuo vergiškomis sąlygomis laikomų paprastų tarnautojų iki kvalifikuotų programuotojų, dirbančių už didelius atlyginimus, teigė Mianmaro ekspertas, buvęs „Human Rights Watch“ stebėtojas Davidas Scottas Mathiesonas (Deividas Skotas Matisonas).

Kinijos valdžios institucijos tokius asmenis kaip Sunas, kurie buvo išvesti vasario mėnesį, laiko įtariamaisiais, kurie galėjo sąmoningai vykti į karo draskomą Mianmarą.

AFP patikrino pagrindinius jo istorijos faktus, pasikonsultavusi su keliais centrų ekspertais. Tačiau kitas dalis patvirtinti buvo sunkiau – Tailando valdžios institucijos neteikė informacijos, o Kinijos pareigūnai sekė žurnalistus ir trukdė toliau su juo kalbėtis.

AFP žurnalistus, keliaujančius pas Suną į jo kaimą, esantį kalnuose, už trijų valandų kelio nuo artimiausio miesto Linkango, sekė keli nežymėti automobiliai.

Praėjus kelioms minutėms po AFP susitikimo su Sunu, atvyko būrys pareigūnų, esą norinčių patikrinti jo gerovę. Kai po pusvalandžio Sunas grįžo, jis atsisakė toliau kalbėti.

Dvigubas smūgis

Likus kelioms savaitėms iki išlaisvinimo Sunas svarstė, ar jam kada nors pavyks išvengti sunkaus darbo, grasinimų ir smurto sukčių centruose.

„Apie galimybę (mirti) galvojau (...) beveik kiekvieną dieną“, – sakė jis AFP.

AFP gavo vieno centro „darbo sutarties“ kopiją, kurioje darbuotojams draudžiama kalbėtis ar palikti savo darbo vietą, o vadovams suteikiama teisė „auklėti“ taisykles pažeidžiančius darbuotojus.

Kinija jau daugelį metų perspėja savo piliečius dėl sukčiavimo elektroninėje erdvėje – tiek dėl pačių sukčių schemų, tiek dėl internete skelbiamų darbo vietų, kurios privilioja žmones į sukčiavimo grupes.

Tačiau nuolatinis kinų srautas vis dar patenka į juos, o tada jų artimieji desperatiškai jų ieško ir susiduria su dar vienu sukčių ir apgavikų sluoksniu.

Moteris Fang iš šiaurės vakarų Kinijos Gansu provincijos AFP pasakojo, kad jos mokyklos nebaigęs 22 metų brolis dingo vasario mėnesį Junane, kuris ribojasi su Mianmaru.

Jis greičiausiai patyrė finansinį spaudimą ir nuvyko netoli Auksinio trikampio kontrabanda į Kiniją gabenti tokias prekes kaip laikrodžiai ir auksas, sakė Fang.

Fang sakė esanti įsitikinusi, kad jos brolis ten buvo suviliotas ir neteisėtai išvežtas į Mianmarą, o telefoninių pokalbių išklotinės rodo, kad paskutinė žinoma jo buvimo vieta buvo Va regione, kuriame gyvena didžiausia ir labiausiai ginkluota šalies etninė ginkluota grupuotė.

Kaip ir kiti giminaičiai, ji sakė jaučianti nerimą, nors ir kreipėsi pagalbos į Kinijos institucijas.

„Jis yra jauniausias vaikas šeimoje“, – sakė Fang.

„Mano močiutė, kuri serga vėlyva vėžio stadija (...) kasdien verkia namuose“, – pasakojo moteris.

„Gyvatgalviai“

Dauguma kinų negali pasikliauti vien Pekino pastangomis padėti jiems ištrūkti.

Vietoj to jiems gali tekti sumokėti išpirką, dėl kurios žmonės gali atsidurti tuose pačiuose neaiškiuose tinkluose, kurie ir aprūpina centrus.

Fang sakė, kad ji prisijungė prie kelių Kinijos susirašinėjimo programėlės „WeChat“ grupių, kuriose yra dešimtys žmonių, ieškančių netoli Mianmaro sienos dingusių giminaičių.

Ji sakė, kad socialiniuose tinkluose į ją kreipėsi privatūs „gelbėtojai“, kurie teigė galintys ištraukti įkalintus žmones.

AFP susisiekė su keliolika tokių „gelbėtojų“, reklamuojančių savo paslaugas Kinijos socialiniuose tinkluose „Xiaohongshu“ ir „Kuaishou“.

Atrodo, kad daugelis jų patys dirbo kompleksuose arba užsiminė savo ryšius su kontrabandininkais.

Jie teigė, kad gali pasinaudoti požeminiais kompleksų darbuotojų, Kinijos bėglių ir „gyvatgalvių“ (kontrabandininkų, turinčių ryšių su keliais centrais) tinklais, kad surastų reikiamą asmenį ir tarpininkautų dėl jo išlaisvinimo.

Dauguma jų minėjo išpirkas, siekiančias dešimtis tūkstančių dolerių, priklausomai nuo to, kuriame centre yra darbuotojas ir ar jis skolingas sukčių sindikatui.

Kai kurie teigė neimantys jokių pinigų. Kiti atvirai pasakojo apie savo atlygį, sakydami, kad dalį pinigų gauna ir tarpininkų tinklas.

Li Chao (Li Čao) sakė, kad per mėnesį uždirbdavo tūkstančius juanių (šimtus eurų) organizuodamas gelbėjimo operacijas Kambodžoje – kitame svarbiame sukčiavimo ir pinigų plovimo centre – apžiūrėdamas vietoves ir išsinuomotais automobiliais išveždamas pabėgusius asmenis.

Šis darbas buvo pelningas, bet jam taip pat gresia rizika, sakė jis AFP.

„Gelbėtojai“ – dar viena apgavystė

Šiuolaikinės vergovės tyrėja Ling Li, vadovaujanti nevyriausybinei organizacijai, kovojančiai su prekyba žmonėmis, teigė, kad dėl šešėlinio privataus gelbėjimo sektoriaus jos darbas išlaisvinant darbuotojus tapo sudėtingesnis.

Jos organizacija padeda šeimoms ieškoti darbuotojų Mianmare ir Kambodžoje, susisiekti su policija ir derėtis dėl išpirkos.

Ji sakė AFP, kad daugelis internetinių „gelbėtojų“ patys yra sukčiai arba ima dideles sumas už išlaisvinimą, kuris dažnai taip ir neįvyksta.

Šeimos „gali būti lengvai apgautos oportunistų“, sakė ji.

Fang pasakojo, kad kai kurie artimieji veltui atidavė tūkstančius juanių. Gelbėtojai „tvirtina, kad turi ryšių (...) bet iš tikrųjų tai tik (dar viena) apgavystė“, sakė ji.

Sunas buvo paleistas vasario 12 dieną, kai Tailandas nutraukė elektros tiekimą sukčių apimtose Mianmaro dalyse.

Tą rytą, kai jis taisė telefonus, atvyko ginkluota grupė, pasodino jį ir dešimtis kitų žmonių į pikapus ir nuvežė į kovotojų stovyklą.

Po kelių valandų jis keltu grįžo į Tailandą.

„Niekada neįsivaizdavau, kad būsiu išgelbėtas taip staiga“, – sakė jis AFP.

Po dešimties dienų jis buvo įsodintas į lėktuvą, skrendantį į Kinijos Nankino miestą, ir jį lydėjo policijos pareigūnai.

Sunas buvo vienas iš tūkstančių išlaisvintųjų per bendrą Pekino, Tailando ir vietos Mianmaro sukarintų pajėgų, Pasienio apsaugos pajėgų (BGF) ir Karenų budistų demokratinės armijos (DKBA) – buvusių etninių karenų sukilėlių grupuočių, dabar susivienijusių su Mianmaro kariuomene, – operaciją.

Tai dvi iš kelių dažnai persidengiančių sukarintų grupuočių, veikiančių aplink Mjavadį.

Australijos strateginės politikos instituto praėjusio mėnesio ataskaitoje teigiama, kad sukčiai veikia „labai palankiomis sąlygomis (...) su chunta susijusių Birmos milicijų leidimu“.

Šis analitinis centras, kurį iš dalies finansuoja Australijos gynybos ministerija, pažymėjo, kad nors šalia centrų dažnai vyksta kovos tarp konkuruojančių sukarintų grupuočių, jie, kaip pranešama, niekada nepuolami, kad nekiltų pavojus „grynajam pelnui, gaunamam iš sukčiavimo pramonės“.

AFP prašė BGF pateikti komentarą, tačiau jie neatsakė.

Ataskaitos autorius Nathanas Ruseris (Neitanas Ruseris) AFP sakė, kad šokiruoja tai, jog sindikatams suteikta „tokia nuolatinė, įsitvirtinusi infrastruktūra“, skirta gabenti „statybines medžiagas, prekes ir prekiauti žmonėmis“.

„Tarsi priešiška valstybė“

Kinija teigė, kad jos vykdomi susidorojimo veiksmai rodo ryžtingą įsipareigojimą išnaikinti sukčius, tačiau N. Ruseris ir kiti ekspertai teigia, kad jie tik laikinai sutrikdo sindikatų veiklą.

„Kol (karinė) chunta (Mianmare) sudarys sąlygas šiai pramonei ir ją skatins, manau, kad tai bus tik katės ir pelės žaidimas“, – sakė N. Ruseris.

Jis pridūrė, kad nauji sindikatai paprasčiausiai atsiras kitur.

Sunas tvirtino, kad buvo priverstas įsitraukti į kompleksus ir niekada nieko neįkalbinėjo atiduoti pinigus.

Traumuotas, išsekęs ir vis dar paleistas už užstatą, jis sakė, kad jam sunku pakelti psichologinę naštą, susijusią su patirtais išgyvenimais.

Pekinas nepranešė, kaip ketina elgtis su išlaisvintais darbuotojais. Ekspertai teigė, kad daugelis jų stengiasi sumenkinti savo vaidmenį, kad išvengtų bausmės.

Tačiau Kinijos visuomenė turi mažai užuojautos, nepriklausomai nuo to, ar jie yra žiaurios prekybos žmonėmis aukos, sakė tyrinėtojas Ling Li.

„Žmonės tave teis už tai, kad esi godus ir kvailas“, – teigė jis.

Tačiau vyriausybės beprotiškai aplaidžiai vertina problemos rimtumą, perspėjo elektroninių nusikaltimų ekspertė E. West.

„Iš mūsų vagiamas visos kartos turtas“, – sakė ji.

„Nežinau, kaip mes tai užkardysime. Dabar tai yra pernelyg didelis reiškinys, tarsi priešiška valstybė“, – teigė ekspertė.