„Galime didžiuotis, kad, nepaisant iššūkių, mums pavyko būti teisingoje istorijos pusėje“, – sakė ji, duodama priesaiką.

„Mes apgynėme demokratiją išorinių grėsmių akivaizdoje“, – pridūrė ji.

„Nepaisant viso spaudimo, Moldova balsavo už aiškią kryptį – išsivysčiusią europietišką šalį, kuri užtikrintų didesnį saugumą ir gerovę“, – sakė 52 metų lyderė.

Buvusi Pasaulio banko ekonomistė lapkričio pradžioje vykusiame antrajame rinkimų ture surinko 55,33 proc. balsų ir įveikė prorusiškų socialistų remiamą Alexandrą Stoianoglo.

M. Sandu, pirmoji moteris šalies vadovo kėdėje, buvo perrinkta iš esmės dėl didelio Moldovos diasporos aktyvumo.

Tačiau šalies kaimiškosios vietovės, separatistinė Padniestrė, kurioje dislokuoti Rusijos kariai, ir autonominis Gagaūzijos regionas, tebėra promaskvietiškos.

Laukia sunki žiema

Moldovos institucijos pranešė apie daugybę bandymų destabilizuoti rinkimus, įskaitant dezinformaciją, balsų pirkimą, grasinimus mirtimi, kibernetines atakas ir organizuotą rinkėjų vežimą balsuoti.

Savo ruožtu Kremlius apkaltino Moldovą slopinant „opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą, ypač rusakalbius leidinius“.

Per pastaruosius ketverius metus M. Sandu ryžtingai nukreipė savo 2,6 mln. gyventojų turinčią šalį, vieną skurdžiausių Europoje, Europos Sąjungos (ES) link, o birželį oficialiai pradėjo stojimo į Bendriją derybas.

„Prieš ketverius metus žadėjome geresnius laikus. Tai buvo nuoširdus pažadas, – sakė ji. – Tačiau laikai pasirodė esą sunkūs.“.

Omenyje ji turėjo karo kaimyninėje Ukrainoje poveikį.

„Po pandemijos atėjo infliacija, energetikos krizė, dujų šantažas, o dabar – elektros tiekimo sutrikimai“, – pridūrė ji.

Prezidentė kalbėjo apie laukiančią sunkią žiemą dėl elektros tiekimo sutrikimų, dėl kurių šalyje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis.

Šiuo metu apie 70 proc. Moldovoje suvartojamos elektros gaunama iš elektrinės separatistinėje Padniestrėje, kuriai tiekiamos per Ukrainą tranzitu tekančios rusiškos dujos.

Tačiau Kyjivas ketina nebepratęsti mėnesio pabaigoje baigsiančios galioti tranzito sutarties, pagal kurią rusiškos dujos gali būti transportuojamos į Europą.

Reaguodama į tai, Moldovos vyriausybė apkaltino Rusijos energetikos milžinę „Gazprom“, kad ši atsisako naudotis alternatyviais maršrutais.