29 sąjungininkių lyderiai į Londoną atvyksta pasirengę suremti ietis dėl išlaidų ir to, kaip elgtis su Rusija. Tai bus rimtas vienybės išbandymas Aljansui siekiant įrodyti savo aktualumą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) į Londoną atvyko norėdamas pamatyti įrodymų, kad Europos šalys didina savo išlaidas gynybai. Anksčiau jis ne kartą barė jas už tai, ką vadina veltėdžiavimu Amerikos sąskaita.

NATO pareigūnai tikisi, kad virtinė generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo praėjusios savaitės pranešimų apie išlaidas nuramino D. Trumpą, kuris 2018 metų viršūnių susitikimą sujaukė tūžmingomis tiradomis partnerių Europoje adresu.

J. Stoltenbergas penktadienį pažymėjo, kad kitais metais JAV sąjungininkės Aljanse savo išlaidas gynybai bus nuo 2016-ųjų padidinusios 130-čia mlrd. dolerių (117,9 mlrd. eurų).

Pakeliui į Didžiąją Britaniją D. Trumpas gyrėsi įtikinęs sąjungininkes Europoje didinti išlaidas gynybai. „Nuo to laiko, kai pradėjau dirbti, NATO sąjungininkių, vykdančių savo įsipareigojimus, skaičius daugiau nei PADVIGUBĖJO“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Taip pat buvo daug fanfarų dėl praėjusią savaitę su JAV lėktuvų gamintoja „Boeing“ pasirašyto milijardo dolerių (0,9 mlrd. eurų) vertės kontrakto senstantiems aviacijos perspėjimo ir valdymo sistemos (AWACS) lėktuvams atnaujinti.

NATO narės taip pat sutarė sumažinti JAV įnašo į palyginti mažą Aljanso 2,5 mlrd. dolerių (2,27 mlrd. eurų) darbinį biudžetą viršutinę ribą. Tai reiškia, kad Vokietija ir kitos Europos šalys, išskyrus Prancūziją, mokės daugiau.

D. Trumpas turės galimybę aptarti šias priemones su J. Stoltenbergu, su kuriuo antradienį susitiks pusryčių. Vėliau D. Trumpas susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu), o vakare dalyvaus priėmime Bakingamo rūmuose.

„Smegenų mirtis“

Be jau žinomos D. Trumpo mantros apie išlaidas, dar kunkuliuoja pastarosiomis savaitėmis įsiplieskęs dramatiškesnis ginčas dėl E. Macrono nusivylimo Aljanso strategine kryptimi ir pareiškimo, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“.

Šie Prancūzijos prezidento komentarai supykdė kitus lyderius ir išprovokavo retą viešą Vokietijos kanclerės Angelos Merkel priekaištą.

Penktadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redežpas Tajipas Erdohanas), pykstantis dėl Vakarų kritikos jo karinei operacijai prieš kurdus Sirijos šiaurėje, asmeniškai užsipuolė E. Macroną teigdamas, kad „smegenų mirtis“ ištiko patį Prancūzijos prezidentą.

„Visų pirma pasitikrinkite, ar jūsų pačių neištiko smegenų mirtis. Šie teiginiai tinka tik tokiems žmonėms kaip jūs, kurių smegenys yra mirties būsenos“, – pareiškė R. T. Erdoganas, kuris tvirtino tą patį pasakysiąs ir NATO susitikime.

Tuo metu vienas JAV administracijos pareigūnas prognozavo, kad daug narių kalbės apie Turkijos sprendimą nusipirkti rusiškų oro erdvės gynybos sistemų S-400.

E. Macronas ir R. T. Erdoganas akis į akį susitiks antradienį, per keturšalį susitikimą, kuriame taip pat dalyvaus A. Merkel ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas). Pastarojo atstovas sakė, kad jis akcentuos NATO vienybės svarbą.

„Galime matyti tai kaip tikėtiną trijų ego pasakojimą“, – sakė Amanda Sloat (Amanda Slout), buvusi aukšto rango diplomatė, dirbanti Vašingtone įsikūrusiame Brookingso (Brukingso) institute. Pasak jos, stebėti reikia tris figūras: D. Trumpą, E. Macroną ir R. T. Erdoganą.

NATO viršūnių susitikimas taip pat vyksta netikėtai neparankiu metu B. Johnsonui: Britanijoje dabar pats karštligiškos rinkimų kampanijos įkarštis.

Paprastai toks viršūnių susitikimas suteiktų postūmį esamam ministrui pirmininkui, bet daug britų rinkėjų nemėgsta D. Trumpo, tad jo vizitas potencialiai gali pakenkti B. Johnsonui.

Kas toliau?

Klausimų, kuriuos reikia aptarti per viršūnių susitikimą, nėra daug; planuojama tik viena trijų valandų sesija, per kurią lyderiai turi pasirašyti virtinę NATO užsienio reikalų ir gynybos ministrų jau priimtų sprendimų.

Tarp jų yra sprendimas pripažinti kosmosą nauja NATO operacijų erdve greta sausumos, jūrų, oro ir kibernetinės erdvių. Taip pat turi būti patvirtinta, kaip Aljansas reaguos į Kiniją.

Ilgesniuoju laikotarpiu reikšmingesnės gali būti E. Macrono komentarų, kuriuose jis skundėsi, kad per NATO derybas per daug kalbama apie pinigus ir per mažai – apie strateginius prioritetus, pasekmės.

Reaguodama Vokietija pasiūlė įkurti ekspertų komisiją aiškintis, kaip NATO galėtų veiksmingiau spręsti politinius klausimus.