Patikimas rezervas

Nepaisant finliandizacijos, vėliau – dviprasmiškų pasisakymų apie narystės NATO perspektyvą, Suomija nacionaliniam saugumui daug dėmesio skiria jau ne vieną dešimtmetį.

Pasibaigus Šaltajam karui, skirtingai nei kaimynė Švedija ar kai kurios kitos Europos šalys, Suomija išsaugojo privalomąją karinę tarnybą ir toliau investavo į gynybą. Tad, be karinės technikos, dideliu turtu ekspertai šiandien laiko rezervininkus.

Kasmet Suomijoje privalomąją tarnybą atlieka apie 21 tūkst. šaukiamojo amžiaus jaunuolių. Šauktiniai, einantys eilinių pareigas, tarnauja 165 dienas, įgyjantys specialių įgūdžių – 255 dienas. Karininkai, seržantai arba sudėtingoms funkcijoms atlikti parengiami eiliniai tarnauja 347 dienas.

Po karinės tarnybos, iki sulauks 50 metų, suomiai lieka rezerve. Per šį laiką jie 80 arba 150 dienų praleidžia mokymuose. Karininkai ir seržantai rezerve lieka iki sulauks 60-ies, o mokymuose praleidžia 200 dienų. Skaičiuojama, kad Suomijos rezervui priklauso apie 900 tūkst. žmonių. Išskirtinis skaičius, turint omenyje, kad tai maždaug šeštadalis šalies gyventojų.

23 500 žmonių skaičiuojančios ginkluotosios pajėgos karo atveju gali būti operatyviai padidintos iki 280 tūkst. Be kariuomenės, oro ir jūrų pajėgų, krizės atveju pasirengusi veikti ir pasienio sargyba, kurios pajėgų skaičius nuo 3 800 gali būti padidintas daugiau nei tris kartus.

Išskirtinis skaičius, turint omenyje, kad tai maždaug šeštadalis šalies gyventojų.

Nuo 2009-ųjų kasmet daugėja moterų, savo noru stojančių į karinę tarnybą. Pernai gruodį jų srautas buvo rekordinis – 1 040.

Gyventojai reguliariai dalyvauja Suomijos nacionalinės gynybos asociacijos organizuojamuose saugumo mokymuose. Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą susidomėjusių skaičius itin išaugo. Pernai buvo surengta daugiau kaip 2 300 mokymų, kuriuose dalyvavo apie 60 tūkst. žmonių.

Išskirtinė artilerija

Kaip skelbia „Reuters“, Suomijos sausumos pajėgos skaičiuoja apie 650 tankų, iš kurių apie 200 – vokiečių gamybos 2A6 ir 2A4 tipų „Leopard“.

Kariniai ekspertai Suomijos žvalgybą vadina viena geriausių, kibernetinius pajėgumus – pažangiausiais Europoje, o artilerija – stipriausia Vakarų Europoje: tai apie 700 haubicų ir patrankų, 700 minosvaidžių, apie 100 sunkiųjų ir lengvųjų raketų paleidimo įrenginių.

Helsinkis diegia Izraelyje sukurtą priešraketinės kovos su raketomis radiolokacinę sistemą ELTA, kuri suteikia galimybę nustatyti ir sekti atskriejančias raketas, artilerijos sviedinius ir minosvaidžius.

Dar prieš pastarąjį Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, Suomija nusprendė senuosius „F-18“ pakeisti beveik 1 mlrd. eurų vertės 64 naikintuvais „F-35“. Tai dvigubai daugiau nei, pvz., perka Vokietija.

Be naikintuvų parko, oro pajėgos turi dešimtis mokomųjų orlaivių ir stebėjimo radarų, įskaitant tuos, kurių veikimo nuotolis siekia beveik 500 km.

Anot „Reuters“, Suomija turi neskelbiamą skaičių neginkluotų bepiločių orlaivių „Orbiter“ ir šiuo metu perka dar vieną ar du tūkstančius, įskaitant šimtus „Parrot Anafi USA“, panašių į tuos, kuriuos naudoja JAV kariuomenė.

Piešlėktuvinės gynybos sistemoje – efektyviausia pasaulyje laikoma Norvegijos ir JAV sukurta vidutinio nuotolio oro gynybos sistema „NASAMS 2“, mobilieji kompleksai, tankai ir kt.

Pėstininkai aprūpinti ne tik automatais, kulkosvaidžiais, granatsvaidžiais, prieštankiniais ginklais, bet ir kovai atšiauriomis žiemos sąlygomis reikalinga ekipuote.

2012 m. prisijungusi prie Otavos konvencijos dėl minų uždraudimo, Suomija sunaikino apie 1,3 mln. prieštankinių minų, tačiau nuo to laiko šį pajėgumą pakeitė nuotoliniu būdu valdomomis išmaniosiomis minomis ir teritorijų užkardymo sistemomis.

Vandenyje ir po žeme

Suomijos karinės jūrų pajėgos, be mažesnių desantinių laivų, turi keturis vadaviečių laivus, penkis minininkus, aštuonis raketinius laivus, tris priešmininius laivus, trylika minų tralerių. Be to, iki 2029 m. šalies laivyną papildys trys naujos daugiafunkcės korvetės.

Suomijos karinės jūrų pajėgos (kaip ir aviacija) yra glaudžiai susijusios su Švedijos pajėgomis, kai kuriais atvejais šalys ginkluotę perkai kartu.

Dar vienu Suomijos ypatumu gynybos ekspertai vadina tai, kad visi valdžios ir ūkio subjektai turi krizių planą ir žino savo užduotis ekstremaliosios situacijos atveju.

Apie dėmesingumą gynybai byloja ir racionaliai išdėstytas slėptuvių tinklas. Pvz., Helsinkyje yra 5 500 slėptuvių, iš kurių 50 – bunkeriai. Ne vienam aukštam užsienio svečiui didelį įspūdį daro 30 m po žeme esantis sporto kompleksas „Center Hakaniemi“, kuris pavojaus atveju atliktų slėptuvės funkcijas ir turėtų atlaikyti atominę ataką. Slėptuvėse tilptų 900 tūkst. žmonių – triskart daugiau, nei gyvena Helsinkyje.