Per tris dienas truksiančias pompastiškas ceremonijas JAV sostinėje prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) siekia sutelkti Vakarų šalis ir nuraminti rinkėjus, prieš rinkimus padidėjus nuogąstavimams, dėl jo tinkamumo eiti pareigas.
81-erių šalies lyderis yra šešeriais metais vyresnis už pačią NATO.
J. Bidenas atskirai pasveikino kitus 31 Aljanso lyderius ir paragino juos neatsilikti nuo Rusijos, kuri per dvejus metus nuo prezidento Vladimiro Putino duoto įsakymo įsiveržti į Ukrainą smarkiai padidino savo karinę gamybą.
„Mes galime – ir ginsime – kiekvieną NATO teritorijos centimetrą ir darysime tai kartu“, – sakė J. Bidenas Šiaurės Atlanto tarybai, oficialiam aljanso sprendimų priėmimo organui, Vašingtono konferencijų centre, miestą alinant karščio bangai.
J. Bidenas paskelbė, kad Danija ir Nyderlandai pradėjo siųsti Ukrainai JAV pagamintus naikintuvus F-16, taip įvykdydamos svarbų praėjusių metų pažadą Kyjivui, kuriam sunkiai sekėsi įgyti pranašumą oro pajėgų srityje, kovojant su Rusija.
Anksčiau jis paskelbė apie naujas oro gynybos sistemas Ukrainai ir sakė, kad Jungtinės Valstijos sutiko Vokietijoje periodiškai dislokuoti tolimojo nuotolio raketas.
Vakare NATO vadovai dalyvavo J. Bideno rengiamoje iškilmingoje vakarienėje, per kurią užslinko audros debesys, todėl buvo atšauktas planuotas skrydis lėktuvu, o vėliau virš Baltųjų rūmų buvo pastebėta vaivorykštė.
J. Bidenas palygino aljansą su rajonu, kuriame gyveno vaikystėje, sakydamas: „Padėjote kaimynui, kuriam reikėjo pagalbos. Kai chuliganai kėlė grėsmę kvartalui, taip pat ėmėtės veiksmų.“
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sakė, kad naikintuvų F-16 perdavimas „sutelkia Vladimiro Putino dėmesį į tai, kad jis nepergyvens Ukrainos, nepergyvens mūsų.“
Tačiau pretendentas į Baltuosius rūmus Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), kuris prieš lapkritį vyksiančius prezidento rinkimus apklausose lenkia J. Bideną, yra užsiminęs, kad galėtų greitai pasiekti taikos susitarimą spausdamas Ukrainą atiduoti teritoriją Rusijai.
Respublikonų magnatas ne kartą yra abejojęs 1949 metais įkurtos NATO, kurios tikslas – kolektyvinė gynyba nuo Maskvos, naudingumu, nes, jo nuomone, tai yra nesąžininga našta Jungtinėms Valstijoms.
„Teroras turi žlugti“
Viršūnių susitikimo išvakarėse Rusija paleido raketų ugnį į Ukrainą. Per šią Rusijos raketų ataką žuvo dešimtys žmonių, taip pat ir Kyjive, kur vaikų ligoninė virto griuvėsiais.
J. Bidenas į aukščiausiojo lygio susitikimą pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris padėkojo už naikintuvus F-16.
Naujų orlaivių Ukrainai perdavimas „priartina teisingą ir ilgalaikę taiką, pademonstruojant, kad teroras turi žlugti visur ir visada“, socialiniuose tinkluose pažymėjo V. Zelenskis.
Viršūnių susitikime iš dalies siekta apsaugoti aljansą nuo D. Trumpo, be kita ko, suteikiant NATO, o ne Jungtinėms Valstijoms, svarbesnį vaidmenį koordinuojant ginklų tiekimą Ukrainai.
Bendroje deklaracijoje NATO lyderiai pažadėjo suteikti Ukrainai mažiausiai 40 mlrd. eurų vertės karinę pagalbą – tai dalis pastangų didinti stabilumą po to, kai D. Trumpo šalininkai Kongrese kelis mėnesius vilkino vėliausią karinį paketą.
D. Trumpo padėjėjai taip pat svarstė, kad pagalba Ukrainai priklauso nuo to, ar Kyjivas bus priverstas sėsti prie derybų stalo, ir teigė, kad ne Rusija, o Kinija kelia didesnį susirūpinimą JAV interesams.
NATO vadovų pareiškime taip pat nusitaikyta į Kiniją, išreiškiant „gilų susirūpinimą“ dėl jos paramos Rusijai.
Kinija greitai į tai sureagavo.
„NATO turėtų liautis sureikšminti vadinamąją Kinijos grėsmę, provokuoti konfrontaciją ir priešpriešą bei labiau prisidėti prie taikos ir stabilumo pasaulyje“, – sakė Pekino misijos prie Europos Sąjungos atstovas spaudai ir pridūrė, kad „Kinijos pozicija dėl Ukrainos yra atvira ir nešališka“.
Į viršūnių susitikimą J. Bidenas pakvietė keturias pagrindines Ramiojo vandenyno regiono partneres – Japoniją, Pietų Korėją, Australiją ir Naująją Zelandiją, siekdamas didinti NATO vaidmenį Azijoje.
