Gelbės Rusijos piliečius
Opozicijos politikai Ilja Jašinas ir Vladimiras Kara-Murza, maskviškis Aleksejus Gorinovas, Igoris Baryšnikovas iš Tilžės, Liudmila Razumova ir Aleksandras Martynovas iš Tverės – tai tik keli Rusijos piliečiai iš tūkstančių, dėl antikarinės pozicijos atsidūrusių Kremliaus režimui tarnaujančių teismų mėsmalėje.
Rusijos žmogaus teisių projekto „OVD-Info“ duomenimis, nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusijoje buvo sulaikyta beveik 20 tūkst. piliečių. Mažiausiai 662 asmenims iškeltos baudžiamosios bylos. Daugumai jų už įvairios antikarinės vaizdo medžiagos sklaidą socialiniuose tinkluose buvo skirtos septynerių–dvylikos metų laisvės atėmimo bausmės. Tokias numato pernai pavasarį priimti įstatymai dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už vadinamąsias klastotes apie Rusijos kariuomenę ir jos diskreditavimą.
Savoje šalyje teisiami net už taikų piketą, viešą karo kritiką ar įrašus socialiniuose tinkluose, svetimai valstybei pasirūpinus, jie gali atgauti laisvę. Ukrainoje norima išplėsti projekto „Noriu gyventi“, kuris iki šiol buvo skirtas pasiduoti norintiems Rusijos kariams, veiklos sritį.
„Noriu gyventi“ išplatintame pranešime kalbama apie teikiamą teisinę ir kitokio pobūdžio pagalbą, kad nusikalstamam karui ir diktatūrai besipriešinantys asmenys būtų išlaisvinti. „Inicijuosime tokių žmonių pervežimą į Ukrainą (mainais ar kitokiais būdais) su galimybe užtikrinti politinį prieglobstį Ukrainoje ir ES“, – sakoma pareiškime.
Rusijoje už antikarines pažiūras nuteistųjų artimieji, norintys išlaisvinti savo artimuosius iš Rusijos kolonijų ar kardomojo sulaikymo centrų, turi kreiptis projekto e. paštu ir užpildyti specialų klausimyną.
Kol kas iniciatyva tik pradedama organizuoti, tad daug informacijos apie ją neskelbiama. Formalūs mainų fondo kriterijai: Rusijos piliečiai, nuteisti už antikarines kalbas ar pasisakymus, taip pat už žodžius, kuriais remiama Ukraina, ir su Rusija bendradarbiavę kolaborantai iš Ukrainos.
Ukrainos žiniasklaidos platformos „Media center Ukraine“ surengtoje spaudos konferencijoje iniciatyvą pristatęs „Noriu gyventi“ atstovas Vitalijus Matvijenka pabrėžė: kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai.
„Esame europietiška demokratinė valstybė, mūsų pareiga padėti tokiems žmonėms ir pasakyti visam pasauliui, kad ne tik prieš Ukrainos tautą vykdomas genocidas, bet teroras vykdomas ir prieš Rusijos žmones“, – sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas.
Brangi kiekviena diena
Nauja iniciatyva stiprina Ukrainos kaip humanistinės valstybės įvaizdį, tačiau šalyje ji sutikta nevienareikšmiškai. Rusija neįsipareigojusi keistis net ir karo belaisviais, kuriuos atgavusi vėl galėtų siųsti į frontą. Ar jai reikės kolaborantų – žmonių, vertingų tik dėl Ukrainos teritorijoje atliekamų įvairių smulkių žvalgybinių misijų? „Ar jau susigrąžinome visus savo belaisvius, kad rūpinamės „geraisiais rusais“? – retoriškai klausia socialinių tinklų vartotojai. Juolab kad viešai minima apie rusų nelaisvėje vis dar yra esančią daugumą legendinių Mariupolio garnizono karių – iš 2 600, kuriems buvo įsakyta palikti „Azovstal“ kompleksą, laisvę atgavo tik 700.
Be to, Rusija rengia parodomuosius pseudoteismus, kuriuose, nusižengiant tiek tarptautinėms konvencijoms, tiek teisiniams principams, teisiami kai kurie ukrainiečiai – ne tik kariai, bet ir civiliai.
Kiekvieną karo dieną karo belaisvių daugėja, nors nei Maskva, nei Kyjivas neįvardija bendro jų skaičiaus. Pernai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė surengti apsikeitimą belaisviais pagal formulę „visi už visus“, kai į keičiamųjų grupę būtų įrašyti ir į Rusijos teritoriją išvežti Ukrainos civiliai gyventojai, tačiau iniciatyva nesulaukė Kremliaus atsako.
Laisvę atgavę ukrainiečiai kalba apie patirtus kankinimus, kuriuos atlaiko toli gražu ne kiekvienas, apie sužeistiesiems nesuteikiamą gydymą. Ukrainos žiniasklaidoje gausu istorijų apie iš nelaisvės grįžusius karius, kuriems, per mūšius sužeistiems į kojas, rankas ar sunkiai sužalotiems per kankinimus, agresoriaus medikai suteikė vienintelį gydymą – amputavo galūnes. Antradienį paskelbta, kad dvylikos ukrainiečių kovotojų, kurių kūnus į tėvynę grąžino Rusija, pavardės buvo belaisvių sąrašuose, t. y. jie mirė nelaisvėje.
Žmogaus teisių aktyvistas iš Gulagu.net Vladimiras Osečkinas sako turintys duomenų, kad įvairiose laisvės atėmimo vietose laikomi ukrainiečiai mirtinai nukankinami, o vėliau, norint paslėpti įkalčius, laidojami dvigubuose kapuose. Mirus apylinkių gyventojui, iškasama gilesnė duobė, joje užkasamas belaisvis, o sekliau palaidojamas velionis. Ant tokio kapo paliekamas kryžius tik su pastarojo duomenimis.
Ukrainos atstovai pabrėžia: derybos dėl mainų labai sudėtingos, neretai Maskva jautriai reaguoja į naujienas iš fronto ir atšaukia numatytą apsikeitimą. Tai liudija ir skaičiai – anot A. Jusovo, iki rugpjūčio 18-osios įvyko 48 apsikeitimai, iš Rusijos nelaisvės grąžinti 2 598 gynėjai ir civiliai gyventojai. Pastarąjį kartą tai įvyko rugpjūčio 7 d., kai namo grįžo 22 ukrainiečių kariai. Tarp sugrąžinamų būna ir tokių, kurie į nelaisvę pateko pirmosiomis invazijos dienomis ar net ir anksčiau, dar vykstant vadinamajai antiteroristinei operacijai Donbase.
Siekdama paspartinti mainus, Ukraina sukūrė papildomą priemonę – mišrią medicinos komisiją, kai kartu dirbs dviejų neutralių šalių ir Ukrainos medikai. Per visą Ženevos konvencijos istoriją tokios komisijos buvo pasitelkiamos tik dukart: per Vietnamo ir Irano ir Irako karą.
Dirba, valgo ir sportuoja
Rusija neskelbia iš nelaisvės grįžusių karių skaičiaus ir neskuba jų susigrąžinti. Ukrainos valdžios atstovai pabrėžia: su į jų žemę žudyti atėjusiais Rusijos kariais elgiamasi paisant 3-iosios Ženevos konvencijos, reglamentuojančios elgesį su karo belaisviais.
Anot Koordinacinio štabo dėl elgesio su karo belaisviais atstovo Petro Jacenkos, stovykla, kurioje laikomi belaisviai, yra Vakarų Ukrainoje. Pagal Ženevos konvencijų reikalavimus ji turi būti toli nuo karo veiksmų. Čia sudarytos sąlygos sportuoti, melstis ir dirbti, belaisviai maitinami kaloringu maistu. „Tai standartinės, labai kaloringos porcijos. Dauguma rusų karo belaisvių, skirtingai nei mūsų karo belaisviai Rusijoje, priauga svorio. Jie maitinami tris kartus per dieną ir miega aštuonias valandas“, – spaudos konferencijoje sakė pareigūnas.
Daugelis karo belaisvių turi įvairių sužalojimų, įskaitant sunkias traumas, todėl gauna gydymą. Stovykloje esą yra nauja medicinos įranga – nuo stomatologinės iki rentgeno.
Kaip gyvena belaisviai, gali įsitikinti užsienio žurnalistai, tarptautinės organizacijos, kurios savo ruožtu yra prašomos lankyti Rusijos nelaisvėje laikomus ukrainiečius. Neseniai netoli Lvivo įrengtoje stovykloje apsilankę britų savaitraščio „The Economist“ žurnalistai pasakojo, kad belaisviai gamina dovanų maišelių ir sodo baldų, jiems leidžiama paskambinti į namus, gauti pinigų, kad stovyklos parduotuvėje galėtų nusipirkti saldainių ar kavos.
Prasidėjus invazijai, čia atsidūrė daugiausia karių iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų Donecko ir Luhansko srityse, antrojoje bangoje vyravo „Wagner“ samdiniai, o dabar maždaug trečdalis karo belaisvių – kaliniai, užverbuoti į vadinamuosius „Štorm Z“ dalinius, trečdalis – mobilizuotieji, trečdalis – profesionalūs kariškiai.
Pasak Koordinacinio štabo dėl elgesio su karo belaisviais vadovo P. Jacenkos, vidutiniškai rusų karo belaisviai Ukrainoje praleidžia kelis mėnesius. „Kai kurie karo belaisviai prašo Ukrainos valdžios atidėti jų keitimą, kol baigsis jų sutarčių laikas, kad jie nebūtų verčiami vėl kariauti. Kai kurie prašo iš viso negrąžinti“, – rašo „The Economist“. Anot A. Jusovo, yra ir tokių belaisvių, kurie išreiškia norą grįžti į frontą ir kovoti jau Ukrainos pusėje.
Instrukcija norintiems pasiduoti
Ukrainos gynybos ministerijos ir karinės žvalgybos prižiūrimas projektas „Noriu gyventi“ buvo sukurtas Ukrainoje vykstant karui ir skirtas rusams, kurie nori pasiduoti kaip karo belaisviai.
Organizacija veikia vadovaujama Koordinacinio štabo elgesio su karo belaisviais klausimais ir jai suteiktas valstybinio projekto statusas. Tad Ukraina garantuoja, kad visų karo belaisvių atžvilgiu – tiek paimtų į nelaisvę mūšio metu, tiek pasidavusių savo iniciatyva – bus laikomasi Ženevos konvencijų.
Norintys pasiduoti turi kreiptis į kiaurą parą veikiančią projekto karštąją liniją arba parašyti į „Telegram“. Ukrainos pusė patikrina paraišką, tada suplanuoja operaciją ir „perveda norintį išgyventi kovotoją per fronto liniją arba sieną“. Pasidavę kariai lieka Ukrainoje iki karo pabaigos arba (jei pageidauja), dalyvaudami apsikeitimuose belaisviais, gali grįžti į tėvynę. Pasiduodantys savo noru turi galimybę prašyti prieglobsčio Ukrainoje arba kai kuriose Europos šalyse – šis klausimas bus sprendžiamas pasibaigus karui.
Šių metų birželio duomenimis, į „Noriu gyventi“ kreipėsi daugiau kaip 22 tūkst. rusų. Į nelaisvę pasiduoda eiliniai ir karininkai – po vieną ir grupelėmis, tokia galimybe naudojasi ir Rusijos prievarta mobilizuoti okupuotų teritorijų gyventojai. Iš viso svetainėje apsilankė daugiau kaip 46 mln. lankytojų, iš kurių 44 mln. – iš Rusijos teritorijos, daugiausia iš Maskvos, Leningrado, Žemutinio Naugardo ir Krasnodaro sričių. Tarp pasiduodančių – ne tik fronte esantys, bet ir karo lauko dar nepasiekę asmenys.
