K. Nawrockis dažnai griežtai kritikuoja Vokietiją, tačiau po praėjusią savaitę įvykusio incidento, kai dvi dešimtys dronų pažeidė Lenkijos oro erdvę, šalis siekia Europos Sąjungos (ES) ir NATO partnerių paramos.

Rusija neigia, kad taikėsi į Lenkiją, tačiau Varšuva teigia, kad įsiveržimas buvo tyčinis puolimas, ir būgštauja, kad Maskvos konfrontacija su Vakarais gali paaštrėti už Ukrainos karo lauko ribų.

Vokietija dabar planuoja pratęsti savo oro gynybos misiją rytinėje Lenkijoje trimis mėnesiais, o dislokuotų naikintuvų „Eurofighter“ skaičių padidinti dvigubai – iki keturių.

Prie jų prisijungs trys Prancūzijos naikintuvai „Rafale“.

Europos parama Lenkijai yra dar svarbesnė žinant, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas sumenkino šio dronų incidento reikšmę, teigdamas, kad jie į Lenkijos teritoriją galėjo patekti per klaidą.

K. Nawrockis yra ištikimas D. Trumpo gerbėjas, tačiau Lenkija tvirtina, kad Rusija sąmoningai tikrino NATO gynybos sistemas, ir paprašė sąjungininkų pagalbos.

Lenkija ir kai kurios jos Europos sąjungininkės pakėlė naikintuvus, kad numuštų dronus.

„Istorinė Vokietijos vyriausybės atsakomybė“

Pirmoji K. Nawrockio vizito stotelė buvo Berlynas, kur jis susitiko su Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu, o po to – su kancleriu Friedrichu Merzu.

F. Merzo atstovas Sebastianas Hille po susitikimo pareiškime sakė, kad „Vokietija tvirtai ir nepajudinamai palaiko Lenkiją Rusijos keliamos grėsmės akivaizdoje“.

Kaip ir buvo tikėtasi, K. Nawrockis pasinaudojo savo vizitu, kad iškeltų klausimą dėl Vokietijos reparacijų, kurias jis anksčiau reikalavo sumokėti Lenkijai už elgesį su lenkais Antrojo pasaulinio karo okupacijos metu.

Jis savo įraše socialiniame tinkle „X“ teigė, kad susitikimuose su F.-W. Steinmeieriu ir F. Merzu buvo aptarti „regioniniai saugumo iššūkiai, Europos Sąjungos ateitis Lenkijos ir Vokietijos santykių atžvilgiu bei reparacijos“.

„Aš aiškiai pabrėžiau tiek mus vienijančius klausimus, tiek Lenkijos lūkesčius Vokietijos atžvilgiu“, – sakė jis.

S. Hille tik užsiminė, kad „susitaikymas su Lenkija po Antrojo pasaulinio karo ir Vokietijos okupacijos siaubų lieka istorine Vokietijos vyriausybės atsakomybe“.

Vokietija teigia, kad Lenkija 1953 metais, nors ir spaudžiama Sovietų Sąjungos, atsisakė bet kokių pretenzijų į reparacijas.

Vokietijos vyriausybė prieš K. Nawrockio vizitą aiškiai pareiškė, kad ši pozicija nepasikeitė.

Prekybos susitarimas

Tai tik dar vienas atvejis, rodantis prezidento nesutarimus su premjero Donaldo Tusko vyriausybe.

2022 metais tuo metu Varšuvoje valdžioje buvusi dešiniųjų nacionalistų vyriausybė Lenkijos nuostolius Antrojo pasaulinio karo metu įvertino 1,3 trln. eurų.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis yra sakęs, kad siekti finansinės kompensacijos yra beprasmiška, teigdamas, kad Lenkija turėtų susitaikyti su šiuo faktu vardan gerų tolesnių Lenkijos ir Vokietijos santykių.

Vėliau antradienį vykusioje spaudos konferencijoje K. Nawrockis žurnalistams kalbėjo apie galimą sprendimą, kad Vokietija vietoj reparacijų galėtų „finansuoti Lenkijos karinę pramonę ir karinius pajėgumus“.

Tai „sustiprintų mums visiems labai svarbų dalyką, būtent NATO rytinį flangą, kuris yra dabartinio karo priešakinis regionas“, pridūrė jis.

Po Berlyno K. Nawrockis vyko į Paryžių susitikti su savo prancūzų lyderiu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu), kad aptartų gynybą ir ES ir Pietų Amerikos šalių bendrosios rinkos (MERCOSUR) bloko laisvosios prekybos susitarimo klausimą.

Lenkija jau pareiškė, kad balsuos prieš susitarimą, kurį laiko labai žalingu Lenkijos ir Europos žemės ūkiui, ir sieks patraukti Prancūziją į savo pusę.