Davęs suprasti, kad Jungtinės Valstijos, ne vieną dešimtmetį pasisakiusios už atviresnę ir mažiau reguliuojamą prekybą, radikaliai keičia kursą, D. Trumpas paskelbė, kad Amerika buvo „niokojama agresyvios užsienio prekybos praktikos“.

„Tai iš tiesų yra išpuolis prieš mūsų šalį“, – pareiškė jis ir paskelbė, kad importuojamam plienui įvedamas 25 proc. muitas, o aliuminiui – 10 proc. muitas.

Pasak JAV prezidento, naujieji muitai, kurie įsigalios po 15 dienų, iš pradžių nebus taikomi Kanadai ir Meksikai, o artimi saugumo ir prekybos partneriai gali derėtis dėl išimčių.

„Daugelis šalių, kurios prekybos ir karinėje srityse su mumis elgiasi blogiausiai, yra mūsų sąjungininkai – bent jie taip save vadina“, – pasiskundė jis.

Didžiausi JAV prekybos partneriai – Europos Sąjunga (ES) ir Brazilija – nedelsdami išreiškė protestą dėl naujųjų muitų, kurių vertė sieks milijardus JAV dolerių. Beveik neabejojama, kad Kinija ir kiti ekonomikos galiūnai imsis atsakomųjų veiksmų.

D. Trumpas naujuosius muitus įvedė pasitelkęs prieš dešimtmečius nustatytą ir mažai naudotą JAV prekybos teisės aktų nuostatą dėl nacionalinio saugumo.

JAV prezidentas pareiškė, jog tokiu būdu vykdo vieną iš pažadų, kuriuos davė per savo rinkimų kampaniją.

„Apie tai kalbu jau ilgą laiką – kur kas ilgiau, negu tęsiasi mano politinė karjera“, – pareiškė jis.

„Mūsų ankstesnės administracijos, mums atstovavę prezidentai, kurie nežinojo, ką daro, su mumis elgėsi labai prastai“, – pažymėjo D. Trumpas.

45-asis JAV prezidentas savo veiksmus palygino su savo pirmtakų George Washingtono (Džordžo Vašingtono), Abrahamo Lincolno (Abraomo Linkolno) ir Williamo McKinley (Viliamo Makinlio) darbais.

„Tikrieji draugai“

Daugiausia plieno Jungtinės Valstijos pernai importavo iš Kanados. Į didžiausių plieno tiekėjų sąrašą taip pat pateko Brazilija, Pietų Korėja, Rusija, Meksika, Japonija ir Vokietija.

Daugiausia molžemio ir aliuminio taip pat buvo įvežta iš Kanados. Tarp didžiausių šių produktų tiekėjų taip pat pateko Kinija, Rusija ir Jungtiniai Arabų Emyratai.

D. Trumpas yra pareiškęs, kad su „tikraisiais draugais“ elgsis lanksčiai. Pasirašydamas įsaką, kuriuo nustatomi naujieji muitai, jis patvirtino, kad Kanadai ir Meksikai šie tarifai nebus taikomi, jeigu šiuo metu vykstančios pakartotinės derybos dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA) bus sėkmingos.

Tarp šalių, kurioms gali būti taikoma išimtis, JAV vadovas taip pat paminėjo Australiją, kurią pavadino „puikia šalimi“ ir „ilgalaike partnere“.

Tačiau Vokietija sulaukė D. Trumpo kritikos.

„Turime tam tikrų draugų ir tam tikrų priešų, kurie metams bėgant įspūdingai mumis pasinaudodavo prekybos ir karinėje srityse, – pareiškė jis. – Pažvelkite į NATO – Vokietija moka 1 proc., o mes mokame 4,2 proc. BVP, kuris yra kur kas didesnis. Tai nesąžininga.“

Už prekybą atsakinga Europos Komisijos narė Cecilia Malmstroem (Sesilija Malmstriom) pabrėžė, kad Europos Sąjunga, kaip „artima sąjungininkė“, „turėtų būti atleista“ nuo muitų, ir pažadėjo, jog sieks išsiaiškinti šį klausimą su Vašingtonu.

Tuo tarpu Didžioji Britanija pareiškė, jog „kartu su ES partneriais apsvarstys ... išimčių galimybes“, ir pažymėjo, kad „muitai nėra tinkamas būdas“ spręsti perteklinių plieno gamybos pajėgumų pasaulyje problemą.

Brazilija – stambi plieno gamintoja – nedelsdama pažadėjo imtis „visų būtinų priemonių“, kad galėtų „apginti savo teises ir interesus“.

Kinija taip pat įspėjo, jog yra pasirengusi imtis atsakomųjų veiksmų, nors D. Trumpas Pekino atžvilgiu savo pareiškime buvo nusiteikęs taikiau ir paminėjo vykstančias derybas dėl galimybių sumažinti milžinišką JAV prekybos su Kinija deficitą.

Partneriai žada nesėdėti sudėję rankų

Praėjusią savaitę D. Trumpas apstulbino pasaulį – ir savo patarėjus, – netikėtai paskelbęs apie planus įvesti muitus, nors Baltųjų Rūmų teisininkai tuomet dar nebuvo nustatę, ar jie būtų teisėti.

Plienas ir aliuminis naudojami įvairiausiose srityse, įskaitant automobilių gamybą ir statybą, kelių ir geležinkelių tiesimą.

Nors visas muitų poveikis ekonomikai tebėra nežinomas, politinis poveikis pasireiškė labai greitai: Atstovų Rūmų pirmininkas, respublikonas Paulas Ryanas (Polas Rajanas) viešai pasmerkė D. Trumpo sprendimą dėl muitų ir pažadėjo prezidentą įtikinti savo dėmesį sutelkti į „šalis ir praktiką, kuri pažeidžia prekybos įstatymus“.

Be to, daugiau kaip 100 respublikonams atstovaujančių įstatymų leidėjų parašė D. Trumpui laišką, kuriame išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl muitų, kurie gali dar labiau apkartinti įtemptus transatlantinius santykius.

Europos Sąjunga jau pažadėjo nustatyti muitus įvairioms iš JAV importuojamoms prekėms, įskaitant plieną, riešutų sviestą, burboną ir džinsus. Šios prekės daugiausia gaminamos tose valstijose, kurių palaikymas D. Trumpui reikalingas, kad jis galėtų vėl laimėti JAV prezidento rinkimus.

Nenumatyti padariniai

Pasaulį papiktinę JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) nustatyti plieno ir aliuminio importo muitai gali turėti nenumatytų pasekmių pramonei tose JAV valstijose, kurių palaikymas jam padėjo pelnyti pergalę rinkimuose.

Naujieji importo muitai – 25 proc. muitas plienui ir 10 proc. muitas aliuminiui – įsigalios po 15 dienų ir šios priemonės, kaip tikina Baltieji Rūmai, Amerikos pramonei padės atsigauti nuo nesąžiningos prekybos praktikos poveikio.

Tačiau Viskonsine, Minesotoje, Mičigane ir kitose valstijose, kuriose rinkėjai tikėjosi, kad D. Trumpas, pasitelkęs savo įžvalgumą versle, sugebės paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, dabar nuogąstaujama, kad naujieji muitai gali padaryti priešingą poveikį.

„Nerimaujama, kad tai yra politinis atsakas, kuriuo siekiama padėti tam tikroms bendruomenėms, tačiau tai galiausiai joms gali pakenkti“, – agentūrai AFP pareiškė Brukingso instituto ekspertas Josephas Parilla (Džozefas Parila).

„Kaimo vietovės, mažesni miestai, tos bendruomenės, kurios daugiau balsavo už D. Trumpą, yra ypač priklausomos nuo eksporto“, – pažymėjo jis ir pridūrė, kad tuo atveju, jeigu kitos šalys imtųsi atsakomųjų priemonių, tas eksportas nukentėtų.

Kas bus toliau?

Galima net neabejoti, kad vietovėse, kurios yra tiesiogiai susijusios su plieno ir aliuminio gamyba, naujieji muitai yra palaikomi. Minesotoje, pavyzdžiui, geležies rūdos gavybos pramonės vertinama 3 mlrd. JAV dolerių.

„Grobuoniška prekybos praktika kenkė mūsų plieno ir aliuminio sektoriams“, – pareiškė plieno sektoriaus profsąjungos „United Steelworkers International“ prezidentas Leo Gerardas (Leo Džerardas).

„Mūsų nariai aktyviai siekė, kad būtų imtasi veiksmų“, – pažymėjo jis.

Tačiau sektoriai, kuriuose plienas ir aliuminis naudojami kitų produktų gamyboje, yra susirūpinę, kas gi bus toliau.

Mičigane automobilių pramonė nuogąstauja dėl sąnaudų augimo tuo metu, kai automobilių pardavimai JAV rinkoje mažėja.

„Gamintojai nėra pasirengę absorbuoti staigaus automobilių ir sunkvežimių gamybos sąnaudų Amerikoje padidėjimo“, – įspėjo Cody Luskas (Kodis Laskas), Amerikos tarptautinių automobilių pardavėjų asociacijos vadovas.

Minesotos ir Viskonsino žemės ūkio produktų eksportuotojai taip pat nuogąstauja dėl atsakomųjų muitų, kurie galėtų būti nustatyti jų eksportuojamiems produktams, kaip antai sojos pupelėms.

„Esame labai susirūpinę dėl pasekmių, kurių galime sulaukti dėl šių muitų, dėl to, kaip šios priemonės gali atsiliepti žemės ūkiui, ypač dabar, kai žaliavų kainos bet kuriuo atveju nėra palankios“, – pareiškė prekybos grupės „Agrigrowth Council“ atstovas Perry Aasnessas (Peris Asnesas).

„Jeigu (D. Trumpo administracijos) tikslas yra apsaugoti darbo vietas Amerikoje, ši jų politika padarys priešingą poveikį, taigi tikiuosi, kad jie apsigalvos“, – šią savaitę pareiškė Viskonsino gubernatorius, respublikonas Scottas Walkeris (Skotas Volkeris).

Gubernatoriaus biuras parengė sąrašą įmonių, kurios taip pat gali nukentėti nuo D. Trumpo muitų. Į jį pateko ir įmonės, gaminančios brangesnes skardines alaus gamintojai „MillerCoors“, ir legendinė motociklų gamintoja „Harley-Davidson“, kurios gaminiams gresia ES muitai.

„Praktiškai taikant plieno ir aliuminio muitus, Viskonsine bus prarasta nemažai darbo vietų, kurios bus perkeltos – ir ne į kitas valstijas, bet į kitas šalis“, – pareiškė S. Walkeris.

ES komisarė: derybos – pirminis pasirinkimas

Dialogas su Vašingtonu yra Europos Sąjungos (ES) „pirminis pasirinkimas“ siekiant, kad neseniai Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) įvesti prieštaringai vertinami plieno ir aliuminio importo muitai nebūtų taikomi Bendrijai, penktadienį pareiškė ES prekybos komisarė Cecilia Malmstroem (Sesilija Malmstriom).

C. Malmstroem pareiškė, kad Bendrija „nesirengia mūšiui“, bet yra pasirengusi ginti savo pramonę. Anksčiau šią savaitę ji perspėjo, kad JAV importo muitai kelia grėsmę tūkstančiams darbo vietų Europoje.

„Dialogas visuomet yra pirminis Europos Sąjungos pasirinkimas“, – pareiškė ES prekybos komisarė, pridūrusi, kad Briuselis „tikisi, kad jam nebus taikomi nauji muitai“.

Anot komisarės, ES, kaip ir Jungtinės Valstijos, nerimauja dėl perteklinių gamybos pajėgumų pasauliniame plieno gamybos sektoriuje. Tačiau ji perspėjo, kad „tai nėra teisingas būdas spręsti šią problemą“.

„Tai tikrai nėra tinkamas būdas įtraukti Europą, ... nes mes esame draugai, mes esame sąjungininkai, mes kartu dirbame, mes negalime būti grėsme Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui. Todėl tikimės, kad nebūsime įtraukti“, – sakė C. Malmstroem.

Komisarė pareiškė, kad D. Trumpo pareiškimas nėra „visiškai aiškus“, todėl ji sieks paaiškinimo, kai šeštadienį Briuselyje susitiks su JAV prekybos atstovu Robertu Lighthizeriu (Robertu Laithaizeriu) jau anksčiau planuotoms deryboms, kurios dabar iš esmės taps kriziniu susitikimu.

Įžeidimas Vokietijai

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) įžeidžia savo sąjungininkus ir rizikuoja sukelti pasaulinį prekybos karą savo prieštaringai vertinamais plieno ir aliuminio importo muitais, penktadienį pareiškė Vokietijos ekonomikos ministerija Brigitte Zypries (Brigitė Cipris).

„Tai yra protekcionizmas, įžeidžiantis artimus partnerius, kaip Europos Sąjunga ir Vokietija, ir ribojantis laisvą prekybą“, – išplatintame pranešime cituojama ministrė.

„Mes tvirtai remsime mūsų kompanijas ir jų darbuotojus ir glaudžiai bendradarbiausime su Europos Komisija, kad šaltai ir aiškiai atsakytume“, – pareiškė Vokietijos ūkio ministrė, reaguodama į Amerikos prezidento sprendimą įvesti 25 proc. plieno ir 10 proc. aliuminio importo muitus.

Didžiausia prekybos partnerė

Vokietijos eksportas į JAV, kuri yra didžiausia Vokietijos prekybos partnerė, importą iš Amerikos pernai viršijo 50,5 mlrd. eurų. Šių metų sausio mėnesį Vokietijos prekybos su JAV perteklius sudarė 3,5 mlrd. eurų, rodo penktadienį Vokietijos federalinės statistikos „Destatis“ paskelbti duomenys.

Įtampa tarp Vašingtono ir jo tradicinių sąjungininkų Europos Sąjungoje taip išaugo, kad Europos Centrinio Banko (ECB) vadovas Mario Draghi (Marijus Dragis) ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje net paragino šalis nusiraminti.

„Yra šiokio tokio nerimo ar susirūpinimo dėl tarptautinių santykių būklės, nes jeigu nustatai muitus tiems, kas yra tavo sąjungininkai, natūraliai kyla klausimas – kas gi yra priešai“, – pareiškė M. Draghi.

„Iki šiol artimiausios perspektyvos Vokietijos pramonei dar nebuvo tokios optimistinės, – sakė banko „ING Diba“ ekonomistas Carstenas Brzeski (Karstenas Bžeskis). – Tačiau dabar Vokietijos eksportui didžiausia grėsmė kyla iš Jungtinių Valstijų pusės. ... Grėsmė Vokietijos ekonomikai yra reali.“

Tačiau ekspertas pridūrė, kad šiek tiek ramina tai, jog Berlynas yra itin diversifikavęs savo eksporto rinkas Europoje ir kitur.