Likus vos kelioms dienoms iki to istorinio susirinkimo, Rusijos Ortodoksų Bažnyčia, kuri atstovauja maždaug 130-čiai mln. tikinčiųjų – maždaug pusei viso pasaulio ortodoksų, paskelbė, kad nedalyvaus.

Ekumeninis patriarchas Baltramiejus I Šventąjį ir Didįjį Susirinkimą sušaukė tokiems klausimams, kaip santuoka, pasninkas ir jungtinis atstovavimas vyskupijose tokiose šalyse kaip JAV ir Australija aptarti.

Iš pradžių į savaitę truksiantį susirinkimą Kretos saloje buvo pakviesta daugiau kaip tuzinas Bažnyčių, atstovaujančių maždaug 250 mln. tikinčiųjų.

Praėjusį kartą toks susirinkimas įvyko 1054 metais, kai krikščionybė skilo į katalikybę ir ortodoksiją, per vadinamąją didžiąją schizmą, ir naujo susirinkimo detalių planavimas užtruko 50 metų.

Tačiau dar prieš jo pradžią jį temdo kontroversija.

Be Rusijos, taip pat nedalyvaus Bulgarijos Ortodoksų Bažnyčia ir Gruzijos Ortodoksų Bažnyčia, o Serbijos Ortodoksų Bažnyčia tikriausiai dalyvaus tik kaip stebėtoja, pranešama Graikijoje.

Visos šios trys Bažnyčios laikomos artimomis Maskvai.

Savo ruožtu Antiochijos patriarchatas nedalyvauja dėl ginčo su Jeruzale dvasininkų skyrimo Katare klausimu.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčia pirmadienį sakė, kad susirinkimas turėtų būti atidėtas, kol bus išspręsti nesutarimai, be to, nedalyvaujant Antiochijos, Bulgarijos ir Gruzijos Bažnyčioms, ji taip pat nedalyvaus.