„Prašysime parlamento pritarti tam, kad rinkimai būtų nukelti“, – sakė žurnalistams Wolfgangas Sobotka (Volfgangas Zobotka).

Pasak ministro, rinkimai galėtų įvykti lapkričio 27 dieną arba gruodžio 4-ąją.

Rinkimų nukėlimas yra dar viena itin nemaloni žinia Austrijai – turtingai ir pažangiai Vakarų demokratinei valstybei, priklausančiai Europos Sąjungai, taip pat smūgis šalies kanclerio Christiano Kerno (Kristiano Kerno) vyriausybei.

Austrija be prezidento gyvena nuo liepos 8 dienos, kai savo kadenciją baigė socialdemokratas Heinzas Fischeris (Heincas Fišeris). Prezidento pareigas laikinai perėmė parlamento pirmininkas ir du jo pavaduotojai.

Liepą šalies Konstitucinis Teismas dėl procedūrinių pažeidimų anuliavo gegužę vykusio antrojo prezidento rinkimų turo rezultatus, kai patenkino nedideliu balsų skirtumų pralaimėjusios kraštutinių dešiniųjų stovyklos apeliaciją.

Kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijos (FPÖ) kandidatas Norbertas Hoferis surinko daugiausiai balsų per pirmąjį turą balandį, bet per antrąjį tik 30 863 balsų skirtumu pralaimėjo žaliųjų palaikomam ekonomikos profesoriui Alexanderui van der Bellenui (Aleksandrui van der Belenui).

N. Hoferio pergalės atveju Austrija būtų tapusi pirmąja Europos šalimi nuo 1945 metų, prezidentu išsirinkusia kraštutinių dešiniųjų politiką.

Prezidento pareigos Austrijoje yra daugiau reprezentacinio pobūdžio, tačiau oficialus valstybės vadovas turi kai kurių reikšmingų įgaliojimų – pavyzdžiui, paleisti vyriausybę.

Pergalės atveju N. Hoferis grasino paleisti ministrų kabinetą, jei šis nesilaikys griežtesnės pozicijos dėl migrantų.

Jo pergalė taip pat būtų svarbus laimėjimas kitose Europos šalyse sparčiai populiarėjantiems populistiniams ir antiimigraciniams judėjimams.