Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „mano, kad gali daryti, ką nori. Ilgalaikės taikos mūsų regione nebus, kol nepasieksime teisingumo“, sakė žurnalistams Oleksandra Matvijčuk, atvykusi į Oslo oro uostą.

„Žmogaus teisės ir taika yra neatsiejamai susijusios. Valstybė, kuri sistemingai pažeidinėja žmogaus teises, tai daro ne tik prieš savo piliečius, bet ir prieš visą regioną, visą pasaulį. Rusija yra puikus to pavyzdys“, – sakė ji Norvegijos naujienų agentūrai NTB.

Šių metų Nobelio taikos premiją pasidalijo įkalintas Baltarusijos teisių gynėjas Alesis Bialiackis, Rusijos grupė „Memorial“ ir Ukrainos „Pilietinių laisvių centras“.

Norvegijos Nobelio komitetas teigė, kad laureatai „dėjo išskirtines pastangas dokumentuoti karo nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimą valdžia. Kartu jie įrodo pilietinės visuomenės reikšmę taikai ir demokratijai“.

Šis apdovanojimas buvo vertinamas kaip griežtas priekaištas autoritariniam V. Putino valdymui.

„Šį apdovanojimą gavome per 2014-aisiais prasidėjusį karą, kuris virto kruvinu ir žiauriu konfliktu“, – sakė O. Matvijčuk ir pridūrė, kad gauti Nobelio taikos premiją „reiškia didžiulę atsakomybę“.

Norvegijos Nobelio komitetas pranešė, kad Nobelio premiją už savo vyrą atsiims A. Bialiackio žmona Natalia Pinčuk. A. Bialiackis, įkūręs nevyriausybinę žmogaus teisių organizaciją „Viasna“, buvo sulaikytas po 2020-ųjų protestų prieš autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos perrinkimą. Jis tebėra kalėjime be teismo ir jam gresia iki 12 metų laisvės atėmimo, jei bus pripažintas kaltu dėl kaltinimų „kontrabanda“.

Taikos premija šeštadienį įteikiama Norvegijos sostinėje, o kiti Nobelio apdovanojimai, atsižvelgiant į premijos steigėjo Alfredo Nobelio pageidavimą, įteikiami tuo pačiu metu Stokholme. Apdovanojimai visada įteikiami gruodžio 10 dieną, per A. Nobelio mirties 1896-aisiais metines.

Kiekvieną apdovanojimą sudaro diplomas, aukso medalis ir 10 mln. kronų (apie 918 tūkst. eurų).