16-metė klimato aktyvistė jau pelnė aukščiausią „Amnesty International“ apdovanojimą ir alternatyviuoju Nobeliu kartais vadinamą Teisingo gyvenimo būdo premiją (angl. Right Livelihood Award), o internetinės lažybų kontoros, kaip „Ladbrokes“ ją laiko favorite laimėti šių metų Nobelio taikos premiją, daugelio laikomą pačiu prestižiškiausiu pasaulio apdovanojimu.

Rugpjūtį interviu Šveicarijos televizijai RTS G. Thunberg tvirtino, kad, nors taikos premijas būtų „šio judėjimo pripažinimas“, ji ir jos rėmėjai esą „nedaro to dėl premijų ir prizų“.

Pernai rugpjūtį G. Thunberg pradėjo vienišus penktadieninius protestus priešais Švedijos parlamentą su plakatu „Mokyklų streikas už klimatą“.

Praėjus kiek mažiau nei metams ji įkvėpė milijonus jaunų žmonių visame pasaulyje, kurie dalyvauja demonstracijose, kad atkreiptų dėmesį į klimato kaitos prevencijos būtinybę.

Rugsėjo pabaigoje G. Thunberg pateko į pirmuosius spaudos puslapius, kai iš peties kirto pasaulio lyderiams, susirinkusiems į Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos viršūnių susitikimą.

„Kaip drįstate? Savo tuščiais žodžiais jūs pavogėte mano svajones ir mano vaikystę, nors aš esu viena iš laimingųjų. Žmonės kenčia, miršta, griūna ištisos ekologinės sistemos“, – emocingai kalbėjo ji.

Tačiau ar pasaulio galinguosius žadinančios jos kalbos atneš jaunajai aktyvistei Nobelio taikos premiją?

„Itin mažai tikėtina“, – sakė Oslo taikos tyrimų instituto direktorius Henrikas Urdalis, pateikdamas dvi savo skepsio priežastis.

Pasak jo, nors klimato kaita tikrai gali sukelti konfliktus, kol kas nėra sutarta, ar besikeičiantis klimatas iš tiesų yra karinių konfliktų priežastis. Jis taip pat pabrėžė jauną G. Thunberg amžių – Nobelio taikos premija jai gali tapti našta, o ne apdovanojimu.

„Vienintelis kelias, kaip tai gali įvykti, mano nuomone, yra jei ji gaus premiją kartu su kuo nors, kaip Malala“, – sakė H. Urdalis, kalbėdmaas apie tuo metu 17-metę Pakistano aktyvistę Malalą Yousafzai, kuri 2014-ųjų Nobelio taikos premiją pasidalijo su Indijos vaikų teisių aktyvistu Kailashu Satyarthi.

Norvegų istorikas Asle Sveenas laikėsi tokios pat nuomonės.

„Žinoma, dabar ji yra tarptautinė žvaigždė, konfliktuoja su Donaldu Trumpu, ji geriau nei kas kitas nušvietė klimato kaitą“, – sakė istorikas.

„Jai kliudo tai, kad jai tik 16 metų“, – tęsė jis, pridurdamas, kad būtų „labai nustebęs“, jei G. Thunberg visgi būtų skirta taikos premija.

Tuo tarpu Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto direktorius Danas Smithas tikino, kad G. Thunberg turi būti laikoma „rimta kandidate“, o klimato kaita esą yra susijusi su ginkluotais konfliktais.

„Pirmiausia, manau, kad tai, ką ji padarė per pastaruosius metus, yra neįtikėtina. Manau, kad klimato kaita yra klausimas, smarkiai susijęs su saugumu ir taika“, – AFP sakė D. Smithas.

„Melagingų naujienų amžius“

Ekspertų teigimu, tikėtina, kad Nobelio taikos premija bus skirta Etiopijos premjerui Abiy Ahmedui, kuriam pavyko pasiekti taiką su ilgamete prieše Eritrėja.

„Abiy Ahmedas būtų geras kandidatas, jo kadencija turėjo taiką kuriantį poveikį tiek šalyje, tiek ir regione“, – sakė Švedijos Upsalos universiteto taikos ir konfliktų tyrimų profesorius Peteris Wallensteenas.

Nuspėti Nobelio premijos laureatus visada sudėtinga, nes Norvegijos Nobelio komitetas neatskleidžia nominantų pavardžių. Žinoma tik tiek, kad šiemet asmenų ir organizacijų, nominuotų premijai gauti, skaičius yra 301.

Ekspertai taip pat svarsto, kad šiemet komitetas gali nuspręsti susitelkti ties išraiškos ir informacijos laisve, kai šios laisvės patiria spaudimą tiek demokratijose, tiek ir autoritariniuose režimuose.

„Melagingų naujienų ir informacijos pertekliaus amžiuje, atsižvelgiant į skaidrumo trūkumą, atsakomybės trūkumą daugelyje politinių procesų, aš tikiuosi, kad komitetas šiuos dalykus svarstys labai rimtai“, – teigė H. Urdalis.

Taigi, Nobelio taikos premija gali atitekti ir „Reporteriams be sienų“ (RSF) arba „Žurnalistų apsaugos komitetui“ (CPJ).

Migracijos krizei dominuojant politinėje darbotvarkėje, JT pabėgėlių agentūra (UNHCR) ir jos vadovas Filippo Grandi bei organizacija „SOS Mediterranee“ taip pat laikomi kandidatai gauti taikos premiją.

Nors daugelio vertinamas itin kontroversiškai, JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat yra minimas viešojoje erdvėje. Jam Nobelio taikos premija esą gali būti skirta už jo pastangas taisyti santykius su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu.

Šių metų Nobelio taikos premijos laureatas bus skelbiamas penktadienį 11 val. vietos laiku (12 val. Lietuvos laiku) Oslo Nobelio institute.

Pernai premija, kurią sudaro auksinis medalis, diplomas ir 9 mln Švedijos kronų (830 tūkst. eurų), atiteko dviems kovotojams prieš seksualinį smurtą – Kongo ginekologui Denisui Mukwege ir jazidų aktyvistei Nadiai Murad.