Nerimo signalai

Kanados Ontarijo provincijoje alkoholinių gėrimų parduotuvės išvalė savo lentynas nuo Kalifornijos vyno ir Tenesio viskio, šiuos gėrimus pakeisdamos vietiniais gaminiais, kuriuos lydi prierašas: „Kanados labui.“

Restoranų verslo atstovai baiminasi, kad JAV krantus pasieks konteineriai, pilni europietiško vyno – tokio brangaus, kad jo galiausiai negalės parduoti. Kentukio gubernatorius reikalauja pasigailėjimo – kad tik jo valstijos vizitine kortele tapęs burbonas nenukentėtų šiame prekybos kare.

D. Trumpas atvėrė naują frontą, grasindamas 200 proc. tarifu JAV importuojamiems alkoholiniams gėrimams iš ES. Tai buvo jo atsakas į ES sprendimą pradėti taikyti 50 proc. mokestį amerikietiškam viskiui. Praėjusios savaitės eskalacija sukėlė sąmyšį abiejose Atlanto pusėse.

ES duomenų agentūros „Eurostat“ duomenimis, praėjusiais metais ES į JAV eksportavo vyno daugiau nei už 5 mlrd. JAV dolerių. Beveik pusė jo atkeliavo iš Prancūzijos, o apie 40 proc. – iš Italijos.

200 proc. tarifas kilstelėtų butelio vyno kainą virš 20 JAV dolerių ribos, kuri daugeliui Amerikos vyno mėgėjų dar atrodo priimtina, leidiniui „The Wall Street Journal“ (WSJ) pasakojo 30 kartų siekiančios Italijos vyndarių dinastijos patriarchas Lamberto Frescobaldi. Jo manymu, pakilus minimai kainai, dauguma žmonių tikriausiai nebepirks itališko ar prancūziško vyno.

Platesnis poveikis

Kalifornijoje eančios nedidelės vyno daryklos „Domaine Carneros“ vykdomoji direktorė Remi Cohen pasakoja, kad buvo sūkurinėje vonioje, kai savo išmaniojo telefono ekrane pamatė naujienų antraštes apie tarifus ir pajuto, kaip šoktelėjo jos pulsas. Atrodo, naminių putojančių vynų ir pinot noir rūšies vyno gamintoja turėtų džiaugtis šiomis žiniomis. Tačiau ne viskas taip paprasta, yra gilesnių situacijos sluoksnių, aiškina R. Cohen.

Tikėdamasi JAV tarifų plienui, jos vyno darykla dar praėjusių metų pabaigoje užsakė plieno, kurio jai reikėjo specialioms grotelėms, kad būtų galima atsodinti dalį vynuogynų. Visai neseniai vyno darykla svarstė, ką daryti dėl Kanados ir Meksikos importo tarifų, kurie gali turėti įtakos stiklinių butelių kainai.

Dabar tarifas europietiškam alkoholiui gali pakenkti mažmenininkų, platintojų ir restoranų, nuo kurių priklauso „Domaine Carneros“, ekosistemai, WSJ sakė R. Cohen. „Jei jie bus neigiamai paveikti, skausmas bus jaučiamas visoje pramonėje“, – įsitikinusi ji.

Žinoma, 200 proc. tarifas europietiškam alkoholiui gali taip ir likti neįgyvendintas. Jis gali būti atidėtas, sumažintas arba paskirtas vos kelioms dienoms. D. Trumpas vasarį buvo pasirengęs įvesti 25 proc. tarifus visam importui iš Kanados ir Meksikos, įskaitant kanadietišką viskį ir meksikietišką tekilą, ir kone paskutinę minutę atidėjo juos mėnesiui. Vėliau tarifai trumpam įsigaliojo šį mėnesį, bet greitai iš esmės buvo sustabdyti.

Tai nesutrukdė Ontarijo premjerui Dougui Fordui žengti atsakomąjį ėjimą prieš amerikietišką alkoholį. Ontarijo alkoholinių gėrimų kontrolės valdyba iš parduotuvių lentynų pašalino amerikietiškus gėrimus ir įspėjo barus, restoranus, prekybos centrus ir savitarnos parduotuves, kad šios nebegali užsisakyti JAV kilmės produktų.

„Kentukio gubernatorius pasakė: „Nelieskite mūsų burbono.“ Aš pasakiau: „Gubernatoriau, tai pirmas dalykas, kurio mes imsimės“, – neseniai spaudos konferencijoje kalbėjo D. Fordas.

„Kentukio burbono gamintojams viskas baigta, jų nebėra“, – teigė jis.

Kiti taip pat imasi veiksmų. Viena didžiausių Japonijos gėrimų gamintojų „Asahi Group“ paskelbė investuojanti dešimtis milijonų dolerių, kad pradėtų ir padidintų savo perkamiausio alaus gamybą gamykloje, kurią pernai įsigijo Viskonsine. „Asahi“ importuoja alaus prekių ženklą į JAV iš Italijos, todėl jam gali turėti įtakos galimi JAV tarifai Europos produktams. „Negalime to ignoruoti“, – neseniai su nerimu kalbėjo įmonės generalinis direktorius Atsushi Katsuki.

Tradicija: nors kai kurie JAV gamintojai savo putojančius vynus vadina šampanu, šis putojantis gėrimas legaliai gali būti gaminamas tik Prancūzijos Šampanės regione. / B. Guay / AFP nuotr.

Įpročių nepakeis

Trijų Vašingtono valstijos restoranų vyno direktorius Erikas Liedholmas pasakojo, kad apie naujausią D. Trumpo keliamą grėsmę sužinojo praėjusį ketvirtadienį, kai jo telefonas pradėjo sproginėti nuo vyną Kanadai ir Europai parduodančių draugų žinučių ir elektroninių laiškų.

„Jie tiesiog klausė: „Ką daryti?“ Pažvelgiau į žinučių skaičių ir tai buvo tiesiog neįtikėtina, – teigė E. Liedholmas. – Aš likau be žado.“

Tarp žinučių buvo ir elektroninis laiškas nuo jo vyno importuotojo, kuriame buvo pranešta, kad kainos kils.

„Mūsų maržos vis plonėja“, – sakė E. Liedholmas. Jo teigimu, kadangi daug siuntų šiuo metu jau yra pakeliui, tam tikra prasme situacija primena laikus, kai laivai plukdė marą, o kartu su savimi nežinomybę ir bėdas.

WSJ aiškina, kaip 200 proc. tarifas, jei jis tikrai įsigaliotų, keistų galutinę įprasto butelio šampano kainą: mažmeninėje prekyboje už 50 JAV dolerių parduodamas šampano butelis paprastai importuotojui kainuoja apie 20 JAV dolerių. Taikant 200 proc. tarifą, importuotojo išlaidos padidėtų tris kartus, iki 60 JAV dolerių. Jei importuotojas ir mažmenininkas išlaikytų bendrą 30 JAV dolerių pelno maržą, iki šiol vyravusi 50 JAV dolerių putojančio gėrimo kaina didėtų iki 90 dolerių.

Jūs nepereinate tik prie amerikietiško vyno. Jūs geriate prancūzišką vyną ne be priežasties.

Tačiau importuotojai teigia, kad labiau tikėtinas scenarijus, jog jie tiesiog nustos importuoti, nes dėl padidėjusių kainų tiesiog neparduotų produkcijos.

Europietiško alkoholio tarifai teoriškai galėtų padidinti JAV vyno daryklų, kurios konkuruoja su ES importu, pelnus. Pavyzdžiui, vietinių putojančių vynų gamintojams būtų naudinga, jei šampano ir proseko kainos padidėtų.

Vis dėlto dalis vyndarių abejoja, ar mokesčiai pakeis vietinę pramonę, mat iš tiesų Europos vynai sudaro mažą JAV parduodamų vynų dalį: pavyzdžiui, remiantis vyno pramonės duomenų analitikais „Gomberg, Fredrikson & Associates“, 2024 m. Jungtinės Valstijos importavo tik 32 proc. šalies vyno rinkoje cirkuliavusios produkcijos.

Manhatano restorano „Noortwyck“ bendraturtis ir someljė Cedricas Nicaise’as, sakė, kad nėra toks tikras, jog amerikiečiai pakeis savo alkoholio vartojimo įpročius. C. Nicaise’as kas mėnesį savo restoranui perka nuo 30 iki 35 dėžių vyno. Dauguma jų atkeliauja iš Prancūzijos, Italijos arba Ispanijos.

„Jei geriate Burgundijos vyną, galite gerti pinot noir, bet galite gerti kokteilį, – sakė C. Nicaise’as. – Jūs nepereinate tik prie amerikietiško vyno. Jūs geriate prancūzišką vyną ne be priežasties.“

Kitoje Atlanto pusėje

ES neimportuoja didelio kiekio JAV vynų. Nors kai kurie JAV gamintojai savo putojančius vynus vadina šampanu, šis putojantis gėrimas legaliai gali būti gaminamas tik Prancūzijos Šampanės regione.

Leidinio „Politico“ žiniomis, europiečiai su pasipiktinimu reagavo į D. Trumpo žinią. „Tai de facto uždarytų JAV rinką ES vyno gamintojams“, – akcentavo Europos vyno įmonių komitetui, žinomam CEEV trumpiniu, vadovaujantis Ignacio Sánchez-Recarte.

Jo teigimu, kiekvienam vyno gamintojui Europoje JAV bus didžiausia rinka ir tam esą nėra jokios alternatyvos nei dydžiu, nei pajamų lygiu.

Taikant 200 proc. tarifą, šampano importuotojo išlaidos padidėtų tris kartus, iki 60 JAV dolerių. Jei importuotojas ir mažmenininkas išlaikytų bendrą 30 JAV dolerių pelno maržą, iki šiol vyravusi 50 JAV dolerių putojančio gėrimo kaina didėtų iki 90 JAV dolerių.

Pauline Bastidon iš kitos gėrimų pramonės grupės pavadinimu „spiritsEUROPE“, sakė esanti labai sunerimusi dėl atnaujintos tarifų grėsmės. „Šis keršto ciklas turi baigtis dabar! – pasipiktinimo neslėpė ji. – Raginame abi puses nustoti naudoti mūsų sektorių kaip derybų lustą konfliktuose, kurie neturi nieko bendra su mumis.“

JAV prekybos sekretorius Howardas Lutnickas, duodamas interviu „Bloomberg“ televizijai, sakė, kad ES atsakomieji tarifai yra nepagarbūs. Jo žodžiais, tai esą rodo, kad Europa ir Kanada negerbia D. Trumpo ir negerbia Amerikos poreikio kurti plieno ir aliuminio pramonę, kuri yra gyvybiškai svarbi JAV nacionaliniam saugumui. H. Lutnickas taip pat parekomendavo verčiau imti pavyzdį iš Meksikos ir Jungtinės Karalystės, kurios esą laikosi pragmatiškesnio požiūrio į amerikietiškus muitus. Tai gali lemti švelnesnes priemones šių šalių atžvilgiu.

Tačiau kol kas Briuselio politiniuose sluoksniuose laikomasi ramybės. „Išlikti ramiems, vieningiems ir ryžtingiems yra vienintelis sprendimas“, – įsitikinusi Europos Parlamento prekybos komiteto narė iš Prancūzijos Marie-Pierre Vedrenne.

„Gerbiamas prezidente D. Trumpai. Nereikia jaudintis. Mes gersime savo vyną“, – socialiniame tinkle X parašė kita EP prekybos komiteto narė iš Belgijos Kathleen Van Brempt.