Mažai tikėtina, kad Nyderlandų noras bus patenkintas. Tokiai išimčiai (Opt-Out) paprastai turi pritarti visos 27 ES šalys. Be to, ES valstybės jau susitarė dėl prieglobsčio reformos ir dabar turi ją įgyvendinti.

Europos Komisijos atstovė patvirtino, kad ES lygiu gautas atitinkamas prašymas. Tačiau išimtis, anot jos, galima tik pakeitus sutartis. „Atsižvelgiant į tai, nemanome, kad iš karto būtų pakeisti ES reglamentai dėl prieglobsčio ir migracijos“, – sakė atstovė. Todėl Nyderlandai esą ir toliau turės jų laikytis.

Nyderlandų vyriausybė, anot M. Faber, siekia, kad būtų „smarkiai sumažintas“ atvykstančių prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų skaičius. Tai būtina, „kad įvykdytume savo konstitucines pareigas, pavyzdžiui, suteikti būstą, sveikatos priežiūrą ir švietimą“.

Naujoji vyriausybė jau paskelbė apie radikalų prieglobsčio politikos kurso keitimą. Keturių partijų koalicijai po pergalės rinkimuose lapkritį pirmą kartą priklauso ir radikali dešinioji Laisvės partija (PVV), vadovaujama dešiniojo populisto Geerto Wilderso.

Koalicija, be kita ko, nori skelbti nepaprastąją padėtį, kad be parlamento pritarimo galėtų nutraukti dalies prieglobsčio įstatymo galiojimą. Teisininkai abejoja šios priemonės teisėtumu. Prieglobsčio klausimas skaldo ir koaliciją. Nuosaiki koalicijos partija NSC jau pareiškė, kad atšauks pritarimą nepaprastosios padėties įstatymo taikymui, jei tam nebus teisinio pagrindo.

Ekspertai ir institucijos atkreipia dėmesį į tai, kad naujai atvykstančių prieglobsčio prašytojų skaičius yra palyginti stabilus ir siekia apie 40 000 per metus. Tačiau jau daug metų kyla problemų dėl jų apgyvendinimo.

Išimtys ES šalims narėms taikomos retai. Danija, pavyzdžiui, tokią turi dėl euro zonos, o Airija – dėl Šengeno susitarimo, nes šalis turi bendrą sieną su Jungtine Karalyste.