Vatikanas paskelbė popiežiaus mirties priežastį ir testamentą (papildyta) Pereiti į pagrindinį turinį

Vatikanas paskelbė popiežiaus mirties priežastį ir testamentą (papildyta)

2025-04-21 20:41
BNS, ELTOS inf.

Popiežius Pranciškus mirė nuo insulto, sukėlusio komą ir negrįžtamą širdies ir kraujotakos nepakankamumą, sakoma pirmadienį Vatikano paskelbtame mirties liudijime.

Pontifikas jau buvo paveiktas ankstesnio ūminio kvėpavimo nepakankamumo epizodo, kai ligoninėje jis sirgo dviguba pneumonija, priduriama jame.

Jis taip pat sirgo arterine hipertenzija, išsėtine bronchektaze ir II tipo diabetu.

Liudijimą pasirašė Vatikano sveikatos apsaugos direktorius profesorius Andrea Arcangeli (Andrėja Arkandželis).

Prieš tai italų žiniasklaida skelbė, kad galima popiežiaus mirties priežastis yra kraujo išsiliejimas į smegenis. Mirtis tiesiogiai nesusijusi su kvėpavimo takų susirgimais, dėl kurių popiežius buvo gydomas pastaruoju metu, teigė žiniasklaida.

Laikraštis „La Repubblica“, remdamasis „Gemelli“ ligoninės medikais, taip pat rašė, kad mirties priežastis yra insultas. Šioje ligoninėje popiežius pastaruoju metu buvo gydomas nuo plaučių uždegimo. „Popiežius mirė ramiai“, – laikraštis citavo jo gydytojus.

88 metų katalikų vadovas mirė pirmadienio rytą, praėjus beveik mėnesiui po to, kai buvo išrašytas iš ligoninės, kurioje penkias savaites praleido gydomas nuo dvigubo plaučių uždegimo.

Vatikanas taip pat sakė, kad popiežiaus valia jis bus palaidotas Romos Švč. Mergelės Marijos bazilikoje paprastoje požeminėje kapavietėje. Bazilikoje saugomas Pranciškaus mėgtas Mergelės Marijos paveikslas, jai pontifikas buvo ypač atsidavęs.

„Artėjant žemiškojo gyvenimo saulėlydžiui ir tvirtai tikėdamas amžinuoju gyvenimu, noriu išdėstyti savo paskutinius pageidavimus tik dėl laidojimo vietos“, – sakoma pirmadienio vakarą paskelbtame pontifiko dvasiniame testamente.

Artėjant žemiškojo gyvenimo saulėlydžiui ir tvirtai tikėdamas amžinuoju gyvenimu, noriu išdėstyti savo paskutinius pageidavimus tik dėl laidojimo vietos.

„Visą savo gyvenimą, kunigo ir vyskupo tarnystę visada patikėjau mūsų Viešpaties Motinai, Švenčiausiajai Mergelei Marijai. Dėl šios priežasties prašau, kad mano žemiškieji palaikai ilsėtųsi – laukdami Prisikėlimo dienos – Popiežiškojoje Švč. Mergelės Marijos bazilikoje“, – priduriama jame.

Popiežius pageidavo, kad jo kapas būtų paprastas, be ypatingų puošmenų, tik su užrašu Pranciškus.

„Pasirengimo laidotuvėms išlaidos bus padengtos iš geradario suteiktos sumos, kurią pasirūpinau pervesti Popiežiaus Švč. Mergelės Marijos bazilikai“, – sakoma testamente, kuriame priduriama, kad reikalingus nurodymus pontifikas perdavė lietuviui kardinolui Rolandui Makrickui.

R. Makrickas nuo 2021 metų gruodžio vidurio yra Popiežiškosios Švč. M. Marijos didžiosios bazilikos nepaprastasis komisaras.

Tuo metu pirmadienio vakarą Šv. Petro aikštėje pradėta rožinio malda popiežiui Pranciškui pagerbti. Kardinolas Mauro Gambetti (Mauras Gambetis), Šv. Petro bazilikos arkivyskupas, vadovavo maldai besileidžiant saulei.

Scanpix nuotr.

Pirmąjį skaitinį skaitė sesuo Raffaella Petrini (Rafaela Petrini), Vatikano gubernatūros generalinė sekretorė ir viena aukščiausio rango moterų Vatikane. Jos paskyrimas buvo ženklas, kad Pranciškus nori moterims suteikti svarbesnius, sprendimus priimančius vaidmenis.

Velykų pirmadienio vidudienį Šv. Petro aikštėje vietoj džiugios velykinės giesmės skambėjo lėti gedulingi Vatikano bazilikos varpų dūžiai.

Plūsta į bažnyčias

Paskelbus žinią apie popiežiaus Pranciškaus mirtį, krikščionys pirmadienį plūsta į bažnyčias visame pasaulyje, pagerbdami pontifiką, kuris garsėjo kaip pažeidžiamų žmonių gynėjas.

Filipinai

Kai Velykų pirmadienį patikrinęs telefoną Vincentas Abrena (Vinsentas Abrena) sužinojo, kad Pranciškus mirė, katalikas iš Filipinų sakė tiksliai žinojęs, ką turi daryti.

„Iškart po darbo atvykau čia, į Manilos katedrą (...) Melsiuosi už jį, – sakė 38 metų vyras AFPTV itin katalikiškos salų valstybės sostinėje. – Skubėjau čia atvykti.“

50-metė Shirley Amutan (Širli Amutan) sakė, kad tikisi, jog kitas popiežius bus panašus į Pranciškų.

„Meldžiamės už jo sielą ir tikimės, kad tas, kuris jį pakeis, bus toks pat, o jei ne, tikrai galės geriau valdyti katalikus“, – kalbėjo moteris.

Pietų Korėja

„Mano pusbrolis yra neįgalus, ir popiežius asmeniškai pakrikštijo jį štai šitaip ant kaktos“, – sakė korėjietis studentas Kang Ianas (Kang Janas) netoli Seulo Mjongdongo katedros.

Jis parodė pridėdamas delną prie kaktos.

„Mus su juo siejo gana asmeninis ryšys“, – pridūrė devyniolikmetis.

Prancūzija

„Esu ateistas, (...) bet buvau sujaudintas, nes supratau, kad jis buvo labai įdomias reformas siūlantis popiežius“, – prie Paryžiaus Dievo Motinos katedros AFPTV sakė prancūzų verslininkas Guillaume'as Georget (Gijomas Žoržė).

Įžymioji Prancūzijos sostinės katedra, kurios atidarymą po niokojančio gaisro Pranciškus praleido, buvo pilnut pilnutėlė, kai vyko pirmosios iš dviejų specialių mišių, skirtų jo atminimui.

Kongo DR

Pranciškaus kaip darbštaus pontifiko, siekiančio padėti prasčiausioje padėtyje atsidūrusiems pasaulio žmonėms, reputacija taip pat patiko Madeleine Bomendje (Madlen Bomendžė), kuri atkreipė dėmesį į popiežiaus vizitą į Kongo Demokratinę Respubliką 2023 metais.

„Žinau, kad jis buvo sąžiningas žmogus – nešališkas, altruistas, kuriam rūpėjo kiti, kuriam rūpėjome mes, ypač mūsų šalis“, – sakė save vadinanti pamaldžia katalike, stovėdama netoli sostinės Kinšasos Kongo Dievo Motinos bažnyčios.

Jai pritarė maldininkas Justinas Kambale (Žiustenas Kambalė), atkreipdamas dėmesį į nenuilstamą Pranciškaus pasisakymą už taiką, taip pat ir Kongo DR rytuose, kur vyriausybės pajėgos įsivėlusios į konfliktą su Ruandos remiama ginkluota grupuote.

„Kai jis kalbėjo pasauliui, jis niekada nepamiršdavo paminėti karo Kongo DR, karo Sudane, karo Palestinoje, karo Ukrainoje – jis niekada nenustojo apie tai kalbėti“, – sakė J. Kambale.

Indija

Indijoje Kalkutos labdaros misionierės pastatė Pranciškaus portretą šalia šios institucijos įkūrėjos Motinos Teresės portreto, o susirinkusieji giedojo giesmes jam pagerbti.

„Popiežius Pranciškus labai žavėjosi Motina Terese (...), nes jis pats buvo didelis vargšų mylėtojas, kaip ir Motina (Teresė). Taigi juos siejo šis meilės vargšams ryšys“, – sakė Kalkutos arkivyskupas Thomas D'Souza (Tomas Dsoza).

„Jo širdis buvo su tais, kurie yra vargšai, migrantai, pabėgėliai, žmonės, patekę į bet kokią nelaimę“, – pridūrė T. D'Souza.

Ispanija

„Kaip argentinietis, esu labiau tų, kurie nebuvo tokie dideli popiežiaus gerbėjai, pusėje“, – prie Madrido Almudenos katedros AFPTV sakė perkraustymo kompanijos atstovas Martinas Guertneris (Martinas Gertneris).

„Norėčiau tikėtis, kad Vatikanas pasirinks popiežių, kuris galbūt šiek tiek labiau gerbia institucijas nei Pranciškus“, – kalbėjo jis.

Argentiniečiai gedi savo tautiečio popiežiaus Pranciškaus

Pirmadienio rytą gedintys argentiniečiai susirinko į Buenos Airių katedrą, kad drauge pagerbtų mirusį pontifiką, savo tautietį popiežių Pranciškų.

Išaušus rytui ir pasklidus naujienoms iš Vatikano, gatvių šlavėjas Javieras Languenari (Chavjeras Langenaris) nuo neoklasicistinio pastato, kuriame kadaise arkivyskupu dirbo Jorge Bergoglio (Chorchė Bergoljas), dar toli gražu netapęs viso pasaulio Romos katalikų bendruomenės vadovu, šlavinėjo lapus.

„Mes, argentiniečiai, esame našlaičiai, – apgailestaudamas purtė galvą 53 metų vyras. – Jis ištvėrė tiek, kiek galėjo.“

Scanpix nuotr.

88-erių vyro mirtis nebuvo staigmena. Anksčiau šiemet jis 38 dienas praleido ligoninėje, sirgdamas sunkiu plaučių uždegimu, ir atrodė nusilpęs, kai Velykų sekmadienį pasirodė viešumoje.

Tačiau pirmojo popiežiaus iš Lotynų Amerikos – ir pirmojo ne europiečio per daugiau nei tūkstantmetį – mirtis vis tiek buvo skaudi.

Prie katedros durų sėdėjo 78 metų moteris, kuri laikė plastikinį dubenėlį prašydama išmaldos ir be paliovos verkė.

Kiti tyliai gedėdami degino žvakes.

Daugeliui nuolatinės krizės kamuojamos Argentinos gyventojų Pranciškaus noras ginti vargšus, mesti iššūkį vyriausybėms ir mėgautis viskuo – nuo tango iki futbolo – padarė jį ne tik religiniu vadovu, bet ir nacionalinio pasididžiavimo šaltiniu.

Graciela Vilamia (Grasiela Vilamija) prisiminė, kad matė, kaip popiežius priimdavo verkiančias motinas tų, kurie dingo per ilgą ir kruviną Argentinos diktatūrą.

„Pažinojau jį jau 30 metų, – sakė ji.

Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais Pranciškus dažnai ginčijosi su dabartiniu Argentinos prezidentu libertaru Javieru Milei (Chavjeru Milėjumi).

Tačiau pirmadienį buvo jaučiama reta politinė vienybė šioje vis dar giliai poliarizuotoje šalyje.

„Pranciškaus žinia visuomet buvo, kad mes turime vienytis, atsigręžti į tuos, kuriems labiausiai reikia pagalbos“, – sakė 41 metų teisininkas Agustinas Hartridge'as (Agustinas Hartridžas).

„Ta žvakė, kurią uždegiau, yra duoklė viskam, ko jis mus mokė“, – teigė jis.

J. Milei taip pat pripažino, kad jo politiniai nesutarimai su pontifiku „šiandien atrodo menki“, o jis ruošiasi paskelbti septynių dienų nacionalinį gedulą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
BAIKIT

MELUOTI< kad jam rūpėjo Ukraina, jos žmonės!!!! Jis nepasmerkė karo Ukrainoje!!! Jo ,,taika'' Ukrainoje--Trumpo ,,taika'' Ukrainoje. Atduot Ukrainos žemes ruZZų FAŠISTAMS.
1
0
Po to, kai jis

NEPASMERKĖ karo Ukrainoje, ruZZŲ fašistų, man jis-TUŠČIA vieta. Nukvakęs senis. NEKIEK NEGAILA jo. Gal jo vietą užimsx padoresnis žmogus.
4
-1
Visi komentarai (2)

Daugiau naujienų