Remiantis naujausia JT pabėgėlių reikalų agentūros ataskaita, 2019 metų pabaigoje vienas iš 97 žmonių pasaulyje gyveno iškeldintas ir perkeltas. Dokumente pabrėžiama, kad padėtis prastėja tokiose konfliktų apimtose šalyje kaip Sirija ir Kongo Demokratinė Respublika.

„Vienas procentas pasaulio populiacijos negali grįžti į savo namus dėl... karų, persekiojimo, žmogaus teisių pažeidimų ir kitų smurto formų“, – naujienų agentūrai AFP sakė JT Pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) vadovas Filippo Grandi (Filipas Grandis).

UNHCR nustatė, kad praėjusių metų praėjusių metų pabaigoje rekordiškai daug – 79,5 mln. – žmonių buvo pabėgėliai, prieglobsčio prašytojai užsienyje ar perkeltieji savo šalių viduje. Tokių asmenų reikšmingai padaugėjo nuo beveik 9 mln. metais anksčiau.

„Tai yra tendencija, stebima nuo 2012-ųjų: skaičiai yra didesni nei ankstesniais metais“, – sakė F. Grandi.

Pasak jo, tai reiškia, jog „kilo daugiau konfliktų, atsirado daugiau smurto, išvariusio žmones iš savo namų“.

Taip pat galima prieiti išvadą, kad „nebuvo rasta tinkamų politinių sprendinių“ konfliktams ir krizėms užbaigti, kurie leistų žmonėms sugrįžti į savo namus.

F. Grandi atkreipė dėmesį, kad prieš dešimtmetį visame pasaulyje perkeltų asmenų buvo maždaug 40 milijonų.

„Taigi, [šis skaičius] iš esmės padvigubėjo. Ir nematome požymių, kad ši tendencija mažėtų“, – nurodė jis.

Nerimas dėl padėties kitais metais

„Kai tarptautinė bendruomenė yra tokia susiskaldžiusi, tokia nesugebanti, tokia nepajėgi pasiekti taiką, deja, padėtis nesiliaus eskaluotis. Labai nerimauju, kad kitais metais ji bus dar prastesnė nei šiemet“, – perspėjo F. Grandi.

Ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje rašoma, kad 2019 metų pabaigoje beveik 46 mln. perkeltųjų liko savo šalies viduje, o 26 mln. žmonių kirto sienas kaip pabėgėliai.

Dar 4,2 mln. asmenų buvo prieglobsčio prašytojai, o 3,6 mln. į užsienį pabėgusių venesueliečių buvo skaičiuojami atskirai.

Anot ataskaitos, pernai naujai perkelti buvo apie 11 milijonų žmonių, daugelis jų – keliose konflikto draskomose šalyse.

Tarp šių valstybių yra Sirija, kur dešimtus metus besitęsiant pilietiniam karui gyvena 13,2 mln. žmonių, perkeltų šalies viduje arba už jos ribų – tai yra šeštadalis viso pasaulio perkeltųjų skaičiaus.

F. Grandi pabrėžė, kad net 68 proc. pasaulio pabėgėlių yra iš penkių šalių: Sirijos, Venesuelos, Afganistano, Pietų Sudano ir Mianmaro.

Anot UNHCR vadovo, tai „reiškia, kad jei tarptautinė bendruomenė rastų vienybės, politinės valios ir išteklių, kad padėtų šioms šalims išeiti iš krizės ir atsistatyti, tikriausiai mes būtume išsprendę daugiau nei pusę pasaulio [pabėgėlių] problemos.“

Ataskaitoje nenagrinėjama dėl pasaulį apėmusios koronaviruso pandemijos besikeičianti perkeltųjų padėtis.

Pasak F. Grandi, akivaizdu, jog ši krizė apsunkino perkeltųjų padėtį tuo metu, kai visiems sakoma, kad „judėjimas sukelia problemų jums ir kitiems“.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad skurdžios ir vidutines pajamas gaunančios šalys, priimančios apie 85 proc. pasaulio pabėgėlių, iki šiol išvengė skaudžiausių pandemijos padarinių visuomenės sveikatai.