D. Boluarte į valdžią atėjo gruodį, kai buvęs kairiųjų pažiūrų prezidentas Pedro Castillo (Pedras Kastijas) buvo nušalintas nuo pareigų ir suimtas. Tokia įvykių eiga sukėlė kaltinimus valdžios užgrobimu ir išprovokavo kelis mėnesius trukusias demonstracijas visoje šalyje.

Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch“, kaltinančios Peru valdžios institucijas neteisminiais ir savavališkais nužudymais, vertinimu, per saugumo pajėgų susidorojimą žuvo beveik 50 žmonių.

Naujausi neramumai prasidėjo trečiadienį, kai į Limos gatves išėjo daugiau kaip 4 000 demonstrantų, iš dalies reikalaujančių atsakomybės už protestuotojų žūtį.

Kad išsklaidytų centrinę San Martino aikštę užėmusią minią, šeštadienį policija panaudojo ašarines dujas. Ombudsmeno tarnybos ir žmogaus teisių gynimo organizacijų duomenimis, per pastaruosius susirėmimus su saugumo pajėgomis buvo sulaikyti trys civiliai. Pranešimų apie sužeistuosius negauta.

Į šeštadienio mitingą susirinko šimtai protestuotojų iš profsąjungų ir kairiųjų grupių, tačiau jame nedalyvavo centristų ir centro dešiniųjų frakcijos.

Kitos demonstracijos planuojamos liepos 28-ąją, per nacionalinę šventę, skirtą 1821-ųjų Peru nepriklausomybei nuo Ispanijos paminėti.

61 metų D. Boluarte prokuratūros tiriama dėl įtariamo „genocido, kvalifikuoto nužudymo ir sunkių sužalojimų“, nors dėl savo politinių pareigų ji turi imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo.

Net jei politikei būtų pateikti konkretūs kaltinimai, ji, kaip prezidentė, negalėtų stoti prieš teismą iki 2026 metų, savo kadencijos pabaigos.