Susitikime Johanesburge dalyvaus tokie pasaulio lyderiai kaip Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi (Narendra Modis), Kinijos premjeras Li Qiangas (Li Čiangas), Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva) ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas).

Tačiau D. Trumpas susitikimą boikotuoja, o jo vyriausybė sakė, kad PAR prioritetai, įskaitant pasaulinio bendradarbiavimo skatinimą dėl prekybos ir klimato kaitos, prieštarauja JAV politikai.

Vis dėlto JAV prezidentas ženkliai figūruos pirmajame Afrikoje surengtame svarbių ekonomikų susitikime – dėl netikėtai ir vienašališkai Vašingtono pateikto plano, kaip užbaigti karą Ukrainoje didžiąja dalimi pagal Rusijos tikslus.

Po skubiai surengto pokalbio telefonu su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu E. Macronas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) ir Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) pabrėžė, kad „bet kokiam susitarimui, turinčiam įtakos Europos valstybėms, Europos Sąjungai (ES) ar NATO, reikia Europos partnerių patvirtinimo arba sąjungininkų konsensuso“.

JAV rengdamos planą nesitarė su Europa, bet Senojo žemyno lyderiai šeštadienį turi susitikti G-20 kuluaruose ir aiškiai parodyti, kad „jokie dalykai, susiję su Ukraina, neturėtų būti sprendžiami be Ukrainos“, sakė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Pasak jos, kitas pasitarimas bus surengtas pirmadienį ir antradienį Angoloje vyksiančiame ES ir Afrikos Sąjungos (AS) viršūnių susitikime.

D. Trumpas įspėjo, kad Ukraina iki lapkričio 27-osios turi sutikti su jo administracijos pateiktu 28 punktų planu.

Aklavietė dėl klimato

Kitas G-20 susitikimui keblus klausimas yra aklavietė Jungtinių Tautų (JT) klimato konferencijoje COP30 Brazilijoje.

Penktadienis turėjo būti paskutinė tų beveik dvi savaites trunkančių derybų diena, bet jos gali užsitęsti, nes naftos turtingos valstybės, kaip teigiama, priešinasi bet kokiam iškastinio kuro atsisakymo paminėjimui galutiniame tekste.

Nepaisydama nepalankių aplinkybių PAR optimistiškai sako, kad užsitikrins paramą jos iškeltiems G-20 tikslams mažinti ekonominę nelygybę, mažas pajamas gaunančių šalių skolas, užtikrinti paramą pereigai prie švarios energijos ir susitarimui dėl itin svarbių naudingųjų iškasenų.

„Kaip Pietų Afrika viliamės, kad bus priimta lyderių deklaracija, nustatysianti naują (...) darbotvarkę pasauliui, ypač G-20“, – penktadienį vakare sakė PAR prezidentas Cyrilas Ramaphosa (Sirilas Ramafosa).

Dalyvaujančių šalių derybininkai penktadienį parengė bendro teksto projektą, naujienų agentūrai AFP sakė šaltiniai. Jo turinys neskelbiamas.

Neaišku, ar šis dokumentas bus tradicinis viršūnių susitikimo pareiškimas, turint galvoje JAV boikotą ir Vašingtono įspėjimą, kad neturėtų būti skelbiama jokia deklaracija G-20 vardu.

C. Ramaphosa, kuris piktinosi JAV nedalyvavimu ir nepagrįstais D. Trumpo vyriausybės kaltinimais, kad PAR vykdomas baltųjų genocidas, ir kiti lyderiai pabrėžia, kad G-20 yra svarbi daugiašalio bendradarbiavimo platforma.

„Daugiašališkumas yra geriausia ir galbūt vienintelė mūsų gynyba nuo griovimo, smurto ir chaoso“, – prieš susitikimą surengtoje spaudos konferencijoje sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta).

D. Trumpas nusprendė oficialios delegacijos nesiųsti ir į COP30.

Dėl G-20 susitikimo Johanesburge Vašingtonas yra sakęs, kad jo pabaigoje nusiųs reikalų patikėtinį iš savo ambasados į įgaliojimų perdavimo ceremoniją, nes JAV rengs kitų metų G-20 susitikimą D. Trumpui priklausančiame golfo klube Floridoje.

G-20 vienija 19 valstybių, taip pat Europos Sąjungą ir Afrikos Sąjungą. Dvidešimtukas atstovauja maždaug 85 proc. pasaulio ekonomikos ir maždaug dviem trečdaliams pasaulio gyventojų.