2024 metų gruodžio 3 dieną tuometinis prezidentas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas) pirmą kartą per daugiau nei keturis dešimtmečius sustabdė civilinę valdžią Pietų Korėjoje. Šis žingsnis išprovokavo masinius protestus ir priešpriešą parlamente.
Tačiau jau po kelių valandų Yoon Suk-yeolas buvo priverstas atšaukti karo padėtį, kai įstatymų leidėjai nubalsavo už šio sprendimo panaikinimą.
Teismas sakė, kad Cho Ji-ho aktyviai trikdė įstatymų leidžiamąją veiklą nusiųsdamas policijos pajėgas į Nacionalinę Asamblėją ir bandydamas sutrukdyti įstatymų leidėjams pasiekti pagrindinę salę, kur reikėjo balsuoti dėl Yoon Suk-yeolo įsako atšaukimo.
Cho Ji-ho taip pat kėsinosi į Nacionalinės rinkimų komisijos (NRK) nepriklausomumą, pasiųsdamas policiją padėti kariuomenei užimti du NRK biurus, nurodė Teismas. Yoon Suk-yeolas teigė, kad šiais veiksmais siekta ištirti pranešimus apie sukčiavimą per rinkimus, tačiau tie pranešimai buvo nepagrįsti.
Cho Ji-ho, kuriam įstatymų leidėjai surengė apkaltą ir kuris buvo sulaikytas praėjus savaitei po Yoon Suk-yeolo bandymo užgrobti visą valdžią, yra pirmasis Konstitucinio Teismo nušalintas Nacionalinės policijos agentūros generalinis komisaras. Sausį jis buvo paleistas už užstatą, Seulo baudžiamajam teismui sutikus, kad jam reikalingas gydymas nuo vėžio. Jis figūruoja ir atskiroje baudžiamojoje byloje dėl pagalbos maištui.
Yoon Suk-yeolas karo padėtį įvedė teigdamas, kad to būtinai reikia norint sutramdyti Nacionalinę Asamblėją kontroliuojančią „antivalstybinę“ liberalią opoziciją. Po kelių valandų pakankamai daug parlamentarų sugebėjo prasiveržti pro kariuomenės ir policijos blokadą, ir vieningai nubalsavo už karo padėties įsako atšaukimą.
Vėliau tą patį mėnesį įstatymų leidėjai nubalsavo už Yoon Suk-yeolo apkaltą, sustabdydami jo įgaliojimus ir patikėdami jo likimą Konstituciniam Teismui. Šis balandį oficialiai nušalino jį nuo pareigų. Liepą Yoon Suk-yeolas vėl buvo sulaikytas, jam pateikta virtinė rimtų kaltinimų, įskaitant kaltinimą maištu, už kurį baudžiama įkalinimu iki gyvos galvos ar mirtimi.
Savo sprendime dėl Cho Ji-ho apkaltos Konstitucinis Teismas sakė, kad jis negali likti nacionalinės policijos vadovo poste, nes vykdė Yoon Suk-yeolo įsakymus, nors aiškiai žinojo, kad jie yra nekonstituciniai ir neteisėti.
Sprendime pažymima, kad Cho Ji-ho ir Seulo policijos viršininką kelios valandos prieš karo padėties įvedimą Yoon Suk-yeolas išsikvietė į slėptuvę, kur jie aptarė planus įvesti karo padėtį su tuometiniu gynybos ministru.
Po Yoon Suk-yeolo deklaracijos, Yoon Suk-yeolas ir Seulo policijos viršininkas prie įėjimų į Nacionalinę Asamblėją dislokavo maždaug 300 pareigūnų. Taip pat buvo dislokuota daug gerai ginkluotų karių, įskaitant specialiųjų operacijų junginius su sraigtasparniais „Blackhawk“. Teismas tai pavadino bandymu užblokuoti parlamento balsavimą.
Po įstatymų leidėjų ir civilių protestų prie Nacionalinės Asamblėjos policija trumpą laiką leido parlamentarams ir parlamento darbuotojams patekti į vidų, o vėliau, kariuomenės karo padėties vadovybei paskelbus apie politinės veiklos sustabdymą, blokavo kompleksą. Vis dėlto įstatymų leidėjų kvorumas buvo pasiektas, nors kai kuriems parlamentarams, įskaitant dabartinį prezidentą Lee Jae-myungą (Li Džemjungą), teko lipti per tvoras, kad pasiektų pagrindinę posėdžių salę.
Cho Ji-ho teigė, kad jo veiksmai nereiškė paramos Yoon Suk-yeolo karo padėčiai ir kad jis policiją prie Asamblėjos nusiuntė palaikyti tvarkos ir užkirsti kelio atsitiktiniams susirėmimams.
„Kadangi įstatymų leidėjai ir kiti (žmonės) dėl atsakovo įsakymo blokuoti įėjimus neturėjo kito pasirinkimo kaip tik nenormaliomis priemonėmis patekti į Nacionalinę Asamblėją, pavyzdžiui, lipant per tvoras, atsakovo teiginys yra nepriimtinas“, – sakoma Teismo pareiškime.
Naujausi komentarai