Balsavimas penktoje pagal dydį Europos Sąjungos (ES) ekonomikoje bus atidžiai sekamas visame žemyne, kur kraštutinių dešiniųjų partijos išgyvena pakilimą.

Favoritai

Apklausos rodo, kad Geerto Wilderso (Gerto Vilderso) kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (PVV) greičiausiai pakartos savo dramatišką pergalę 2023-iųjų rinkimuose, kuri supurtė Europą.

Tačiau antiislamiškai ir prieš ES nusiteikęs G. Wildersas greičiausiai netaps ministru pirmininku, nes kitos partijos atmetė galimybę sudaryti koaliciją su PVV.

G. Wildersas kaltinamas sukėlęs vyriausybės griūtį po to, kai išvedė iš koalicijos savo partiją, skųsdamasis, kad šalies imigracijos politika yra pernelyg palaida.

Dėl to varžybos dėl antrosios vietos tampa labai svarbios, nes šioje vietoje būsiančios partijos lyderis tikriausiai turės galimybę bandyti sudaryti koaliciją.

Šiuo metu antroje vietoje apklausose yra buvusio Europos Komisijos (EK) pirmininkės pavaduotojo Franso Timmermanso (Frans Timermanso) vadovaujama Žaliųjų kairiųjų partija („GroenLinks“), kuri laikoma patikima politine jėga, turinčia tvirtus aplinkosaugos įgaliojimus.

Tačiau kylanti Nyderlandų politikos žvaigždė yra 42 metų Henri Bontenbalas (Henris Bontenbalas), kurio centristinė partija CDA apklausose pakilo ir varžosi dėl antrosios vietos.

Po pastarųjų metų G. Wilderso sukelto chaoso H. Bontenbalas pažadėjo grįžti prie „normalios politikos“ ir sustabdyti poliarizaciją.

Olandų rinkėjai atrodo pavargę nuo politikų drabstymosi purvais – daugiau kaip 40 proc. jų teigia prieš balsavimą negalintys apsispręsti, o tai žada neprognozuojamumą.

Gyventojams rūpimi kausimai

Nyderlandų rinkėjams labiausiai rūpi būstas, imigracija, sveikata ir pragyvenimo išlaidos, rodo „EenVandaag“ apklausa.

Ilgai besitęsianti būsto krizė šalyje, kurioje gyventojų tankumas yra vienas didžiausių Europoje, nuolat užima pirmąją vietą rinkėjams susirūpinimą keliančių klausimų sąraše šioje apklausoje.

Antroje vietoje – imigracija, nors šis klausimas, kaip rodo apklausa, yra šiek tiek mažiau aktualus nei per praėjusius rinkimus.

Trečioje vietoje – sveikatos apsauga, po to – nusikalstamumas ir pragyvenimo išlaidos. Apklausa rodo, kad Nyderlandų rinkėjams klimatas yra vienas iš mažiausiai svarbių klausimų.

Kalbant apie tarptautinius klausimus, rinkėjai teigia, kad didžiausią susirūpinimą jiems kelia gynyba, po to karas Ukrainoje ir karas Gazos Ruože.

Kaip vyksta balsavimas

Rinkimuose – ne mažiau kaip 27 partijos, kurių kiekviena kelia kandidatų sąrašus, kovojančius dėl 150 vietų parlamente pagal proporcinę balsavimo sistemą.

Tai reiškia, kad Nyderlandų rinkėjams tenka vartyti didžiulį lapą su visais kandidatais, o rinkimai vis dar vyksta su popieriniais balsalapiais.

Bendras balsų skaičius dalijamas iš 150 ir bet kuri partija, pasiekusi nustatytą ribą (per praėjusius rinkimus ji buvo šiek tiek mažesnė nei 71 tūkst.), gauna vietą parlamente.

Pagal Nyderlandų „polderių“ valdymo sistemą nė viena partija nėra pakankamai stipri, kad iš karto gautų 76 vietų daugumą, todėl, norint pasiekti reikalingą skaičių, sudaromos sudėtingos daugiapartinės koalicijos.

Diskusijos dėl koalicijų prasideda iš karto po rinkimų ir dažnai trunka daug mėnesių. Pastarajai vyriausybei suformuoti prireikė 223 dienų.

Partijos, turinčios daugiausia vietų, lyderis pirmas bando suformuoti vyriausybę. Kol bus pasiektas susitarimas, valdžioje liks laikinasis premjeras Dickas Schoofas (Dikas Schofas).

Kodėl pirmalaikiai?

Birželio 3-iąją G. Wildersas netikėtai išvedė savo partiją iš valdančiosios koalicijos, motyvuodamas nusivylimu dėl, jo nuomone, lėto griežtos imigracijos politikos įgyvendinimo.

„Pasirašiau už griežčiausią prieglobsčio politiką, o ne už Nyderlandų žlugimą“, – piktinosi 62-ejų metų G. Wildersas.

Jis paskelbė ultimatumą, grasindamas sužlugdyti vyriausybę, jei nebus nedelsiant įgyvendintas 10 punktų imigracijos mažinimo planas.

Trys kitos koalicijos partijos surengė skubias derybas su G. Wildersu, siekdamos suvaldyti laivą, tačiau jos nutrūko praėjus vos kelioms minutėms nuo jų pradžios.

Liberaliosios Liaudies partijos už laisvę ir demokratiją (VVD) lyderė Dilan Yesilgoz (Dilan Ješilgez) apibendrino koalicijos partnerių pyktį G. Wildersui pavadindama pasitraukimą „super neatsakingu“.

„Kaip galima taip elgtis su Nyderlandais?“ – sakė D. Yesilgoz, kuri vėliau atmetė galimybę, kad dar kada nors bus vienoje valdančiojoje koalicijoje kartu su G. Wildersu.