Rumunijos vyriausybės vadovas Victoras Ponta (Viktoras Ponta) trečiadienį paskelbė, jog atsistatydina dėl pražūtingo gaisro naktiniame klube, nusinešusio 32 žmonių gyvybes.

Premjeras sprendimą trauktis iš pareigų priėmė kitą dieną po didžiulio mitingo Bukarešte, kuriame jo atsistatydinimo reikalavo daugiau nei 20 tūkst. žmonių.

„Traukiuosi iš ministro pirmininko posto, - sakė V.Ponta, per televiziją kreipdamasis į visuomenę. - Viliuosi, kad vyriausybės atsistatydinimas patenkins žmones, išėjusius į gatves.“

„Grąžinu savo mandatą ir, suprantama, savo vyriausybės“, - pridūrė jis.

Premjeras sakė, jog teisinga atsakomybę dėl penktadienio tragedijos prisiimti ne tik klubo „Colectiv“ vadovams, bet ir aukščiausiems valstybės pareigūnams.

„Turiu pripažinti teisėtą žmonių pyktį“, - pažymėjo jis.

Antradienį vakare daugiau negu 20 tūkst. žmonių susirinko Bukarešto gatvėse į spontanišką protestą reikalauti premjero, vidaus reikalų ministro Gabrielio Oprea (Gabrielio Oprios) bei rajono, kuriame įsikūręs klubas „Colectiv“, mero atsistatydinimo.

Protestuotojai skandavo „Ponta, atsistatydink!“ ir „Žudikai!“, o kai kurie mojavo skylėtomis nacionalinėmis vėliavomis, tapusiomis prieš 25 metus įvykusios revoliucijos, per kurią buvo nuverstas komunistinis diktatorius Nicolae Ceausescu (Nikolajė Čiaušesku), simboliu.

Šalyje jau kurį laiką tvenkėsi visuomenės pyktis dėl vyriausybės, kurią nemaža dalis rumunų laiko korumpuota, o penktadienio tragedija, regis, perpildė žmonių kantrybės taurę.

Prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) antradienį vėlai vakare savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė: „Suprantu, ko prašoma ir ko tikimasi, ir jie teisūs, kažkas privalo prisiimti politinę atsakomybę“.

„Kitą žingsnį turi žengti politikai, negalintys ignoruoti šios sukilimo nuotaikos“, - pridūrė jis.

K.Iohannisas spaudė atsistatydinti 43 metų V.Pontą, kurį jis įveikė pernai lapkritį vykusiuose prezidento rinkimuose.

Jei nebūtų atsistatydinęs, socialdemokratas V.Ponta būtų tapęs pirmuoju Rumunijos vyriausybės vadovu, kuris būtų teisiamas tebeeidamas pareigas.

Rugsėjį V.Pontai buvo iškelta byla dėl sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir pinigų plovimo. Tie kaltinimai susiję su V.Pontos veikla 2007-2011 metais, kai jis dirbo teisininku. Premjeru jis tapo 2012 metais.

V.Pontos pasitraukimas gali paskatinti politinių jėgų persigrupavimą Rumunijoje, kur daugumą parlamente turi trijų partijų koalicija.

Prezidentas K.Iohannisas, kuris yra buvęs opozicijos lyderis, sakė, kad jo tikslas yra atvesti į valdžią liberalus, kuriems anksčiau vadovavo.

V.Ponta anksčiau ne kartą atmetė raginimus atsistatydinti ir žadėjo dirbti visą kadenciją - iki 2016 metų pabaigos, kai turėtų įvykti eiliniai parlamento rinkimai.