Kinijos parlamentas šį mėnesį balsavo, kad būtų panaikinti apribojimai prezidento kadencijoms, ir tokiu būdu atvėrė kelią prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) valdyti šalį visą savo gyvenimą.

Buvęs Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijoje, Kauno technologijos universiteto Europos instituto vadovas Vygaudas Ušackas sako, kad dalis Rusijos elito gali susižavėti šiuo pavyzdžiu.

„Kadangi jiems Kinijos ekonominė ir politinė sistema yra prie širdies, gali būti, kad dalis Rusijos elito ne tik susižavės, bet ir užsikrės tuo, siūlys daryti permainas, kad prezidentui nebūtų taikomi limitai ir kad V. Putinas tęstų savo vadovavimą dar nežinia kiek“, – BNS sakė V. Ušackas.

Kita vertus, buvęs diplomatas mato ženklų, kad per naująją kadenciją V. Putinas gali pasirinkti įpėdinį iš jaunesnės kartos.

„Dabar į aukštus postus, viceministrų ir gubernatorių lygmenį, jis ruošia ir skiria naują kartą. Daugeliu atveju geriausiuose Vakarų universitetuose diplomus įgijusius rusus, kurie turi vakarietišką išsimokslinimą, bet yra patriotai nacionalistai, dėkingi už savo karjerą prezidentui Putinui. Todėl manau, kad tai bus žmogus būtent iš tos kartos“, – teigė V. Ušackas.

Konfrontacija išliks

Politologai neabejoja, kad sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose laimės ir naujai šešerių metų kadencijai Kremliuje pasiliks Vladimiras Putinas.

Ekspertų teigimu, po rinkimų Rusijos santykiai su Vakarais išliks įtempti dėl Maskvos agresyvios užsienio politikos.

„Akivaizdu, kad Rusijos agresyvus elgesys yra visose sferose. Pradedant nuo Ukrainos, kaip Rusija elgėsi Sirijoje, kaip kišosi  į rinkimus nuo Amerikos iki Prancūzijos ir Vokietijos. Visas agresyvių priemonių spektras, į kurias Vakarai negali nereaguoti“, –  BNS sakė Tomas Janeliūnas iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.

Anot jo, Rusija ir jos politiniai lyderiai norėtų grįžti  prie įprastinės politikos, kad būtų sumažintos Vakarų sankcijos Rusijai ir atvertų galimybę pinigų srautams, investicijoms bei prekybos santykiams su Vakarais. Tačiau, pasak T. Janeliūno, viešumoje vyksta intensyvus žodinis, propagandinis karas, o tai visiškai – priešinga kryptis link gerų santykių.

Politologo teigimu, Rusija įsivaizdavo, kad savo prestižą galės susigrąžinti demonstruodama agresyvią galią, tačiau tai nepasiteisino, nes Vakarų reakcija yra stipresnė, nei Kremlius įsivaizdavo.

„Greičiausiai santykiai negali iš esmės pasikeisti, nes V. Putinas su konfrontacine politika jau yra nuėjęs ganėtinai toli. Jam apsigręžti ir eiti atgal būtų labai sudėtinga. V. Putinas prarastų tuos argumentus, kuriuos kartojo pastaruosius 3-4 metus ir kuriais bandė įtikinti Rusijos žmones. O ir jo paties statusas iš esmės žlugtų“, – sakė T. Janeliūnas.

Rinkimai – įvaizdis Rusijos piliečių akyse

Politologų vertinimu, sekmadienio rinkimų esmė – V. Putino legitimavimas ketvirtai kadencijai, o intriga išlieka tik dėl rinkėjų aktyvumo.

„Negalime vadinti nei demokratiškais, nei laisvais, nei konkurencingais rinkimais. Tuose rinkimuose yra tik vienas klausimas – kiek V. Putinas gaus balsų ir kiek atvyks balsuoti Rusijos piliečių. Viskas. Tai ir Putino legitimavimas ketvirtai kadencijai yra rinkimų esmė“, – BNS sakė Vytatuo Didžiojo universiteto lektorius G. Česnakas.

Anot politologų, pirmasis V. Putino uždavinys iškart po rinkimų – stabilizuoti aplinką, kad nekiltų protestų dėl rinkimų baigties ir galimų pažeidimų. Vėliau tikėtis esminių ekonomikos reformų nėra pagrindo, nes tai galėtų reikšti ir politinės sistemos pokyčius, o tuo V. Putinas nėra suinteresuotas.

V. Putino oponentai rinkimuose – septyni spalvingi kandidatai, gavę Kremliaus sutikimą.

Tarp jų – buvusi televizijos realybės šou vedėja Ksenija Sobčiak, ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis ir komunistas milijonierius Pavelas Grudininas.

„V. Žirinovskis rinkimuose dalyvauja šeštą kartą ir yra tas keistasis kandidatas, kuris rėkia prieš visus atkreipdamas dėmesį skandalingais pranešimais. Tada turime Pavelą Grudininą, kuris yra stalinistinės pakraipos politikas ir atvirai tai deklaruoja. Šiame kontekste palyginus su kitais, ir ta pačia Ksenija Sobčiak, Putinas atrodo kaip labai solidus kandidatas, už kurį galima balsuoti“, – sakė G. Česnakas.

Kaip rodo apklausos, nė vienas jų negautų daugiau nei 8 proc. balsų. Kampaniją prieš korupciją vykdančiam vienam didžiausių V. Putino kritikų Aleksejui Navalnui buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose, motyvuojant jo teistumu dėl neteisėtų mitingų organizavimo.

V. Putinas pirmuoju valstybės asmeniu tapo 1999 metų gruodžio 31 dieną, kai tuometinio Rusijos prezidento Boriso Jelcino sprendimu buvo paskirtas Rusijos prezidento pareigas einančiu pareigūnu.

Pirmą kartą į prezidento postą V. Putinas buvo išrinktas 2000 metų kovo 26 dieną. Jis buvo perrinktas 2004 ir 2012 metais. 1999-2000 ir 2008-2012 metais V. Putinas dirbo vyriausybės vadovo poste.

2012 metais jis buvo išrinktas prezidentu šešerių metų kadencijai, pagal konstitucijos pataisas, taip pat sudarančias jam sąlygas būti išrinktam antrai šešerių metų kadencijai.