M. Salvini leido aiškiai suprasti ketinantis siekti ministro pirmininko posto, nes jo vadovaujama antiimigracinė ir euroskeptiška „Lega Nord“ („Šiaurės lyga“) sekmadienį aplenkė kitą koalicijos narę – ekspremjero Silvio Berlusconi (Silvijaus Berluskonio) „Forza Italia“ („Pirmyn, Italija!“).

„Tai yra neeilinė pergalė“, – per spaudos konferenciją Milane sakė „Lega Nord“ lyderis.

„Turime teisę ir pareigą vadovauti (šaliai) artimiausius kelerius metus“, – pridūrė jis.

Euroskeptiškai nusiteikęs kraštutinių dešiniųjų lyderis sakė, kad „artimiausiomis valandomis“ surengs derybas su kitais savo dešiniojo sparno aljanso nariais – S. Berlusconi vadovaujamos „Forza Italia“ atstovais.

M. Salvini sakė esantis „įsipareigojęs (laikytis) susitarimo“ su savo koalicijos partneriais, kad būsimojo Italijos premjero kandidatūrą kels partija, surinkusi daugiau balsų.

„Nesakau, kad tai turiu būti aš, bet mūsų komanda yra pasirengusi, – teigė jis. – Susitarimų tarp draugų laikomasi.“

Remiantis paskelbtais duomenimis, „Lega Nord“ turi apie 18 proc. balsų, „Forza Italia“ – mažiau nei 14 procentų.

Tačiau tiek balsų nepakanka, kad centro dešiniųjų aljansas Italijai vadovautų vienas pats.

Prieš rinkimus buvo kalbama apie galimą centro dešiniųjų koaliciją su populistiniu Penkių žvaigždučių judėjimu (M5S), tačiau pirmadienį M. Salvini tokią galimybę atmetė.

Šis judėjimas sekmadienį surinko daugiausiai balsų kaip atskira politinė jėga – 32 procentus.

„Mūsų komanda yra centro dešiniųjų koalicija“, – pabrėžė M. Salvini ir pridūrė, kad nesirengia formuoti „minestronės sriubos“ vyriausybės iš skirtingų sudedamųjų dalių.

Pasak M. Salvini, euroskeptikams šių rinkimų rezultatai yra „žingsnis išsilaisvinimo link“.

Europa turėtų bijoti „nusikaltėlių ir parazitų“, o ne populistinių judėjimų, pridūrė jis.

Jis taip pat asmeniškai padėkojo savo sąjungininkei prancūzų kraštutinių dešiniųjų lyderei Marine Le Pen (Marin Le Pen) už „paramą ir pasitikėjimą“.

Lyderis: euras yra „neteisinga“ valiuta

Partijos „Lega Nord“ lyderis pirmadienį pareiškė, kad bendroji Europos Sąjungos valiuta euras yra „neteisinga“ ir yra pasmerkta žlugti. Jo nuomone, „tai yra neteisinga valiuta ir neteisingas pasirinkimas (Italijai)“.

Vis dėlto kiek anksčiau jis yra sakęs, kad Italijos konstitucija draudžia rengti referendumą dėl išstojimo iš euro zonos.

Pirmadienį jis taip pat pareiškė, kad sėkmę rinkimuose lėmė jo partijos pasiūlymai ekonomikos srityje, o ne antiimigracinė retorika.

M. Salvini teigimu, migrantai tėra „viena problema“, su kuria susiduria Italija, o „Lega Nord“ turi konkrečių idėjų, kaip ją išspręsti.

Jis tvirtino, kad rinkėjus priviliojo „idėja, kad Italija atsigaus, dirbs; kad kartas nuo karto liks namie sekmadienį pabūti su savo vaikais ir turės senelius, kurie nemirs prie konvejerių“.

„Lega Nord“ lyderis taip pat pakartojo savo partijos priešrinkiminius pažadus atšaukti pensijų reformas, įvesti fiksuotus mokesčius bei sumažinti biurokratiją.

Giria Italijos euroskeptikų sėkmę rinkimuose

Prancūzų kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen  giria prieš imigraciją nukreiptos euroskeptiškos koalicijos „Lega Nord“ stiprų pasirodymą Italijos parlamento rinkimuose.

M. Le Pen – žinoma Europos Sąjungos kritikė, praėjusių metų Prancūzijos prezidento rinkimuose užėmusi antrą vietą – parašė socialiniame tinkle „Twitter“: „Mūsų sąjungininko ir draugo Matteo Salvini vadovaujamos koalicijos „Lega Nord“ įspūdingas proveržis ir geriausias rezultatas rinkimuose yra nauja liaudies pabudimo stadija!“

M. Le Pen nepaminėjo „Lega Nord“ varžovų – populistinio Penkių žvaigždučių judėjimo (M5S) – gerų rezultatų.

Paaiškėjus pirmiesiems rezultatams, M. Le Pen taip pat parašė, kad „tai yra liūdnas vakaras Europos Sąjungai...“

M. Le Pen partija „Nacionalinis Frontas“ (FN) prarado veržlumą ir paniro į gilią politinę krizę, ES kritikei pralaimėjus prezidento rinkimus proeuropietiškam centristui Emmanueliui Macronui (Emanueliui Makronui).

Pats E. Macronas pirmadienį pareiškė, kad prieš isteblišmentą nusistačiusių ir kraštutinių dešiniųjų partijų sėkmę Italijoje didžia dalimi lėmė „migracijos spaudimas“.

Prancūzijos kraštutinių kairiųjų partijos „La France Insoumise“ („Nepalaužtoji Prancūzija“) narys Alexis Corbiere (Aleksi Korbjė) pirmadienį sakė televizijai BFM, kad „Europa trokšta permainų. Jeigu progresyvi, pilietiška politinė jėga neįsiverš į priekį, jų vietą užims pabaisos.“

„Labai aiškus pralaimėjimas“

Rinkimų kampanijos metu aistras kurstė visuomenės pyktis dėl pastaraisiais metais šalį užplūdusių šimtų tūkstančių migrantų ir nepasitenkinimas didėjančia socialine nelygybe.

„Tai istoriniai rezultatai“, – žurnalistams Milane sakė „Lega Nord“ vicepirmininkas Giancarlo Giorgetti (Džankarlas Džordžetis).

M5S narys Alessandro Di Battista (Alesandras Di Batista) savo ruožtu pareiškė: „Dabar visiems teks ateiti ir su mumis kalbėtis“.

Valdančiajai centro kairiajai Demokratų partijai nepavyko įtikinti rinkėjų savo proeuropine laipsniško ekonomikos atsigavimo žinia.

„Tai mums labai aiškus pralaimėjimas“, – žurnalistams sakė žemės ūkio ministras Maurizio Martina (Mauricijus Martina).

„Matome, kad rezultatai nepateisins mūsų lūkesčių... Mums tai labai aiškiai neigiamas rezultatas“, – pridūrė jis.

„Rinkėjai pasisakė labai aiškiai ir nepaneigiamai. Populistai laimėjo, o Demokratų partija pralaimėjo, – savo „Facebook“ žinutėje rašė vienas iš Demokratų partijos deputatų Andrea Marcucci (Andrėja Markučis). – Partija palieka Italiją su daug geresniais (ekonomikos) rezultatais negu buvo anksčiau. Pradėsime iš naujo opozicijoje.“

Naujienų agentūra AGI skelbia, kad Demokratų partijos lyderis Matteo Renzi (Matėjas Rencis) dabar svarsto galimybę atsistatydinti. Anksčiau jis tvirtino, kad nesitrauks, net jeigu jo partija pralaimės.

„Viskas pasikeis“

Visuomeninio transliuotojo „Rai“ prognozės rodo, kad dešiniojo sparno aljansas turėtų gauti 35,5 proc. balsų: iš jų 15,8 proc. turėtų atitekti „Lega Nord“, 14,5 proc. – „Forza Italia“. M5S prognozuojami 32,5 proc. balsų, o centro kairiesiems – 23,1 procento.

Jei nė vienai partijai ar koalicijai nepavyks užsitikrinti absoliučios daugumos, galimi keli politiniai scenarijai.

Pagal vieną jų, M5S ir „Lega Nord“ gali sudaryti „antisisteminį“ politinį paktą. Tokia perspektyva smarkiai baugina užsienio investuotojus ir Europos sostines.

Kita galimybė – M5S mažumos vyriausybė, tačiau ji tikriausiai būtų labai nestabili.

Trečias scenarijus – laikina vyriausybė ir nauji rinkimai.

Dienraščio „La Stampa“ redaktorius Maurizio Molinari (Mauricijus Molinaris) sakė, jog „svarbiausia yra tai, kad italai balsavo už antisistemines jėgas“.

Žurnalo „L'Espresso“ vyriausiasis redaktorius Marco Damilano (Markas Damilanas) savo ruožtu sakė: „Kovo 4-osios vakarą nugalėtojai yra (M5S lyderis Luigi) Di Maio (Luidžis Di Majas) ir M. Salvini)“.

„Tai pat yra du tragiški pralaimėtojai: S. Berlusconi – senolis, bėgantis savo paskutinį ratą, ir jo jaunasis įpėdinis – (Demokratų partijos lyderis) Matteo Renzi (Matėjas Rencis)“, – sakė jis.

Dienraštis „Il Fatto Quotidiano“ savo pirmąjį puslapį papuošė antrašte: „Viskas pasikeis“.