JAV įstatymų leidėjai penktadienį priėmė kompromisinį 1,1 trln. dolerių paketą dėl federalinės vyriausybės finansavimo iki ateinančio rugsėjo, sugriežtinantį reikalavimus Amerikos vizų išdavimui, panaikinantį ilgai galiojusį draudimą eksportuoti naftą ir numatantį Tarptautinio valiutos fondo (TVF) reformas.

Šis didelio masto teisės aktų paketas, taip pat pratęsiantis mokesčių lengvatas, kurių vertė – daugiau negu 620 mlrd. dolerių ir kurios, kaip perspėja kritikai, padidins šalies įsiskolinimą, buvo lengvai patvirtintas Senate 65 balsais prieš 33 – tuojau po to, kai jį anksčiau penktadienį priėmė Atstovų Rūmai. Šis įstatymų leidėjų darbas buvo vienas paskutiniųjų Kongrese prieš metų pabaigos atostogas.

Prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) nedelsdamas jį pasirašė, ruošdamasis išvykti iš Vašingtono su savo šeima atostogauti į Havajus, pakeliui užsukdamas į Kaliforniją susitikti su San Bernardino žudynių aukų artimaisiais.

Šių teisės aktų architektai šią savaitę labai stengėsi įtikinti abiejų pagrindinių partijų įstatymų leidėjus pritarti 1,149 trln. dolerių finansavimo programai, kurios apimtis – daugiau negu 2 000 puslapių.

Prezidentas kreipėsi į visus keturis Kongreso lyderius, dėkodamas jiems už atliktą darbą. Jis ypač gyrė Atstovų Rūmų pirmininką Paulą Ryaną (Polą Rajaną), dirbantį šiose svarbiausiose Kongreso pareigose du mėnesius.

„Jis yra profesionalas. Jis pasistengė pasiekti mane ir pasakyti man, ką gali ir ko negali padaryti. Manau, tai geri darbiniai santykiai“, – B.Obama sakė per savo metų pabaigos spaudos konferenciją.

B.Obama pripažino šį paketą „geru laimėjimu“, tačiau pabrėžė, kad jame esama „dalykų, kurie man nepatinka. Tačiau tokia yra įstatymų leidybos ir kompromiso prigimtis, ir manau, kad sistema suveikė“.

2016 metų biudžeto išlaidų paketas, dar žinomas kaip „omnibusas“, apima abiejų partijų prioritetus, tačiau į jį nebuvo įtraukta dalis projektų, nes kai kuriuos įstatymų leidėjus būtų sunku įtikinti jiems pritarti.

Galiausiai Kongreso nariai susivienijo, kad išvengtų būtinybės laikinai uždaryti federalines institucijas, P.Ryanas sakė po balsavimo Atstovų Rūmuose.

„Kongresas dabar galės žengti į 2016-uosius, pradėdamas naują darbą“, – pareiškė jis.

Šis paketas didina išlaidas gynybai, nes tai, anot respublikonų, yra kritiškai svarbu, padidėjus neramumams Artimuosiuose Rytuose ir terorizmo grėsmei.

Taip pat panaikintas 40 metų gyvavęs draudimas Jungtinėms Valstijoms eksportuoti naftą; jį respublikonai ilgai laikė savo prioritetu. Be to, buvo pratęstos mokesčių lengvatos saulės ir vėjo energetikai, kurios, kaip tikisi demokratai, padės kurti darbo vietas atsinaujinančių šaltinių energetikos sektoriuje ir sumažinti šalyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Šis paketas numato kai kuriuos pakeitimus JAV bevizio režimo programoje po pastarųjų pražūtingų išpuolių Paryžiuje ir Kalifornijoje, taip pat suintensyvina kai kurias Amerikos kibernetinio saugumo pastangas.

JAV įstatymų leidėjai pritarė kai kurioms seniai stringančioms TVF reformoms, suteiksiančioms didesnę įtaką kylančioms rinkos galiūnėms, taip pat dvigubai padidinsiančiomis 188 šalių fondo, skolinančio krizių ištiktoms narėms, nuolatinius finansinius išteklius.

Vis dėlto į šį paketą nebuvo įtrauktas prieštaringai vertinamas pasiūlymas laikinai sustabdyti programą, leidžiančią pabėgėliams iš Sirijos ir Irako atvykti į Jungtines Valstijas.

Pažymėtina, kad jame nėra jokių užuominų apie pastangas atimti finansavimą iš moterų sveikatos apsaugos organizacijos „Planned Parenthood“, kurios klinikose atliekami ir abortai ir kuri yra įsitraukusi į jau metus besivystantį skandalą dėl embrionų audinių perdavimo tyrimų organizacijoms.

Respublikonas senatorius Marco Rubio (Markas Rubijas), siekiantis prezidento posto, nedalyvavo šiame balsavime, išvykęs į rinkimų kampanijos susitikimus, tačiau kritikavo priimtą įstatymų paketą, sakydamas, kad Vašingtonas „slapčiomis“ prastūmė tą susitarimą.

„Štai kaip sugedęs Vašingtonas atrodo vadovaujant prezidentui Obamai ir kuo virto Kongresas be konservatyvaus prezidentinio vadovavimo“, – sakė jis.

Kiti Baltuosius rūmus užimti pretenduojantys senatoriai Tedas Cruzas (Tedas Krusas) ir Randas Paulas (Randas Polas) balsavo prieš šį paketą, nors jį palaikė jų varžovas respublikonas Lindsey Grahamas (Lindsis Graemas).

Mokesčių lengvatos

„Omnibusas“ išlaikė dešimtmečius galiojantį draudimą skirti federalinių lėšų ginkluoto smurto tyrimams, kurių būtinybę pabrėžia demokratai. Jis taip pat neužtikrino pagalbos skolų prislėgtam Puerto Rikui, kuo piktinosi aukščiausias pareigas Atstovų Rūmuose užimanti demokratė Nancy Pelosi (Nensi Pelozi), nors ji galiausiai palaikė šį susitarimą.

Paketas paliko galioti dvejų metų moratoriumą vadinamajam medicinos priemonių mokesčiui – B.Obamos inicijuotos sveikatos apsaugos sistemos reformos daliai, kuri nepatinka nei respublikonams, nei demokratams.

Kongresas taip pat priėmė 629 mlrd. dolerių vertės mokesčių lengvatų ir kredito paketą, turintį suteikti geresnes sąlygas verslui ir milijonams amerikiečių.

Šis teisės aktas turi 56 priedus, iš kurių daugiau negu 20 gali palikti galioti nuolat, siekiant padėti šeimoms, iki šiol neatsigavusioms po finansų krizės.

Keli demokratai, tarp jų partijos vadovai Atstovų Rūmuose, priešinosi šiam paketui, perspėdami, kad tai tik padidins JAV įsiskolinimą.

Tokia pozicija supriešina juos su Baltaisiais rūmais, kurie trečiadienį paskelbė palaikantys mokesčių lengvatų programą ir išlaidų planą.

Senatorius Ronas Wydenas (Ronas Vaidenas), aukščiausias pareigas užimantis demokratas Finansų komitete, gyrė naująją sutartį kaip „didžiausią kovos su skurdu planą, kokį Kongresas yra iškėlęs per dešimtmečius“. Pasak jo, ši programa pagerins finansines sąlygas 50 mln. amerikiečių.