Afrikoje kiek tautų, tiek ir kalbų. O tautų ir genčių Užsacharyje gyvena tikrai daug. Vis labiau populiarėjančios turistinės kryptys į Juodąją Afriką, vis dažniau Lietuvos verslininkų dėmesį patraukiantis žemynas verčia susimąstyti – kokių kalbų mokytis vykstant į Afriką? Kalbiname Vilniaus universiteto dėstytoją poliglotą, filosofijos mokslų daktarą Gediminą Degėsį.

– Ne kartą su Jumis kalbėjomės apie keliones, kalbų dėstymą ir filosofiją.

– Šiandien smalsu sužinoti daugiau apie Afrikos žemyne vartojamas kalbas, apie tai, kokių kalbų reikėtų mokytis vykstant į šį žemyną turizmo ar verslo reikalais. Taigi nustebinkite skaitytojus – kiek yra kalbų Afrikoje?

– Daugelyje šaltinių, ypač skirtų plačiajai visuomenei, rasite skaičių 1000.

Tai mažų mažiausiai netikslumas, o jei atvirai – paviršutiniški duomenys. Afrikos kalbos yra vienas silpniausiai ištyrinėtų fenomenų. Nežinome tiksliai nei kiek kalbų ten yra, nei kiek žmonių kalba retesnėmis kalbomis. Nors, regis, malūnsparniais ar automobiliais gali būti pasiekiami atokiausi mūsų žemės kampeliai, tačiau Afrikoje, užimančioje beveik 30 mln. kvadratinių kilometrų plotą, dar ir nūdien sutinkame beveik netyrinėtų tautų bei jų kalbų. Vieni moksliniai šaltiniai teigia, jog Afrikoje yra 2000, kiti, taip pat kompetetingi, - 3000 kalbų.

– Jūs pritartumėte nuomonei, kad „Vilties kontinente“ kalbama 3 tūkstančius kalbų?

Tikrai pritarčiau. Dažnai, kad ir mes lietuviai, vieną ar kitą Afrikos kalbą, kurią vartoja 10 mln. žmonių, linkę priskirti dialektams. Tuomet aš klausiu – jeigu lietuviškai, kalba 3 mln., galbūt ir lietuvių kalbą turėtumėm vadinti dialektu? Arba žmonės dažnai linkę apibendrinti, paprastinti situaciją teigdami, kad vienam ar kitam regione „visi“ kalba prancūziškai ar angliškai. Net ir mokslininkai nesutaria, koks kalbančiųjų skaičius turėtų būti, kad dialektas galėtų būti vadinamas kalba. Vieniems užtanka 5 kalbančiųjų, kitiems – 500. Lankydami Afrikos valstybes pastebėsite, jog kiekvienas regionas turi ne vieną ar dvi kalbas, bet kartais net kelis šimtus. Tik gaila, kad grožėdamiesi gamta, Afrikos menu, mes dažnai pamirštame šio žemyno skambias bei dainingas kalbas.

– Ką reiškia keliautojui pramokti bent pagrindinių frazių tenykštėmis kalbomis?

– Pirmiausiai patariu nepagailėtų kelių dolerių ir nusipirkti pokalbių vadovą. Tikrai pravers. Afrikiečiai labai džiaugiasi ir didžiuojasi, kai juos užkalbinate jų kalbomis. Užtenka vos kelių frazių ir jūs tampate jų draugais. Be to, noriu pagarsinti, jog kalba atspindi tautos mąstymo būdą, padeda geriau suprasti net subtiliausius kultūrų dalykus. Nors Tazanija buvo anglų kolonija, tačiau negalvokite, kad visi ten puikiai kalba angliškai. Ten gausu vietinių kalbų, kuriomis tėvai namuose bendrauja su savo atžalomis, o tai reiškia, kad pasaulį jie atranda pirmiausiai per savo kalbas.

– Kodėl taip atsitiko, kad Afrika nepasuko vienos ar kelių kalbų keliu?

– Pirmiausiai todėl, kad ten gyvena daug skirtingų tautų, kurios kalba savo kalbomis. Panašiai kaip Europa. Kolonijinės kalbos (prancūzų, anglų, portugalų, vokiečių) ir dabar nenori užleisti savo pozicijų. Kažkada skaičiau vieno žymaus afrikanisto apgailestavimus, kodėl ši žemynas, turintis tiek įvairių meno bei mąstymo tradicijų, neturi vienos kalbos.
Tokie apgailestavimai atrodo absurdiški, nes kalbos yra žmonijos turtas, tai kiekvienos tautos, kiekvieno mūsų kultūros, pasaulėvokos veidrodis.

– Ar kada nors mėginta Afrikai sukurti dirbtinę kalbą panašiai kaip esperanto?

– Taip, vienas Ganos istorikas nutarė, kad afrikiečiai turėtų kalbėti lengva dirbtine kalba, kuri būtų panaši į jų gimtąsias kalbas (kaip žinome, esperanto yra sukurta remiantis Europos kalbomis). Iš labiau paplitusių Afrikos kalbų (suahelių, akanų, berberų, hausų, zulų ir kt.) 1970 m. jis sukūrė afrihili kalbą, tačiau ji neprigijo. Kalbos neužtenka pavadinti tarptautine, ją turi pripažinti tarptautinės organizacijos ir to žemyno valstybės. Galite išmokti pasisveikinti afrihili kalba – zuri lu „laba diena“.

– Vilniaus universitete studentai gali mokytis suahelių ir zulų kalbų. Kaip jiems sekasi?

– Žinote, mane stebina, kad tų kalbų mokosi ne filologijos studentai, bet medikai, fizikai, antropologai ir kt. Vieni planuoja išvykti savanoriauti, kitiems įdomu kaip tos kalbos sukonstruotos, kaip pasakyti vieną ar kitą sakinį afrikiečių kalbomis. Afrikos kalbų mokytis vertinga. Labai trūksta vertimų iš originalių šaltinių, parašytų tenykštėmis kalbomis, o ir savanoriai tvirtina, jog kalbėdamas vietinėmis kalbomis ten pasijunti kaip namuose.

– Jei dabar patartumėte Lietuvos verslininkams kokių kalbų mokytis, norint pradėti verslą Afrikoje, ką pasakytumėte?

– Priklauso nuo regiono. Jeigu vyksite į Keniją, mokykitės anglų kalbos, jeigu į Senegalą – prancūzų. Kad ir kaip man patiktų šio žemyno kalbos, vis dėlto turiu pripažinti, kad verslo žmogui labiausiai pagelbės, bent jau žengiant pirmuosius žingsnius, kolonijinės kalbos. Žinoma, jums daug pranašumo suteiks vietinių kalbų mokėjimas, tačiau verslo pasaulio atstovai paprastai neturi tam laiko.

– Ar Jums pasitaikė situacijų, kai vietinių kalbų mokėjimas buvo išsigelbėjimas?

– Prisimenu savo antrąją kelionę į Pietų Afrikos Respubliką. Tuomet pradėjau mokytis zulų kalbos, iš vadovėlio iškaliau dvi pamokas, išmokau kelis eilėraščius. Prieš kelionę į Europą prisipirkau statulėlių, kaukių ir knygų. Lagaminas vos užsidarė, tai reiškia, kad viršsvoris garantuotas.

Johanesburgo oro uosto darbuotojai atidžiai tikrino svorį ir už kiekvieną kilogramą prašė pakloti nemažai pinigų. Nei mano knygos, nei statulėlės po plonais vasariškais rūbais nesižiūrėtų. Todėl kai atėjo mano eilė, priėjau prie darbuotojo ir viską, ką mokėjau zulų kalba, sklandžiai padeklamavau.
Jis maloniai nusišypsojo ir už bagažo viršsvorį mokėti man nereikėjo.

– Ar galite mūsų skaitytojus pasveikinti švenčių proga kokia nors Afrikos kalba?

– „Laimingų Naujųjų Metų“ suahelių kalba – Heri za Mwaka Mpya, afrikanso kalba – Voorspoedige Nuwe Jaar, zulų kalba – Unyaka omusha omuhle!