Popiežius Pranciškus antradienį oficialiai pritarė, kad šventąja būtų paskelbta Motina Teresė, dėl savo labdaringos veiklos pasaulyje išgarsėjusi vienuolė, tapusi gailiaširdiškumo simboliu.

Popiežius paskelbė, kad Nobelio taikos premija apdovanotos vienuolės kanonizacijos ceremonija įvyks rugsėjo 4 dieną.

Taip nuspręsta praėjus 19 metų nuo šios albanų vienuolės misionierės mirties. Motina Teresė beveik visą savo brandų gyvenimą pašventė teikdama pagalbą neturtingiesiems Indijos mieste Kalkutoje.

Pareigūnai taip pat pranešė, kad kanonizacijos ceremonija vyks Vatikane. Ši žinia, nors ir nebuvo netikėta, labai nuliūdino Indijos katalikus, kurie labai laukė popiežiaus apsilankymo šalyje.

Antradienį šimtai žmonių dalyvavo bendroje maldoje Motinos namuose Kalkutoje, Dievo Meilės Misionierių seserų kongregacijos būstinėje, kur ir buvo palaidota Motina Teresė.

Sushmita Roy (Sušmita Roj), viena iš daugybės maldoje dalyvavusių maldininkių, sakė, kad Indijos tikintiesiems Motina Teresė jau seniai yra šventoji.

„Šiandien čia atėjau jos pagerbti, – sakė namų šeimininkė S.Roy. – Būtų šaunu, jeigu Motinos Teresės kanonizacija būtų rengiama šiame mieste, kuriame ji praleido savo gyvenimą“.

Atstumtųjų šventoji

Motina Teresė, kuri mirė būdama 87 metų 1997-aisiais, buvo garbinama katalikų ir kitų pasaulio tikėjimo atstovų.

„Gailestingumo angelu“ ir „Atstumtųjų šventąja“ vadinta vienuolė 1979 metais už rūpinimąsi neturtingaisiais buvo apdovanota Nobelio taikos premija.

Tačiau buvo ir tokių, kurie ją kritikavo dėl jos nepritarimo gimstamumo kontrolės priemonėms ir abortams, kadangi, pasak jų, tai prieštaravo interesams visuomenių, kurių interesus ji sakė ginanti.

Nors po vienuolės mirties paskelbti jos laiškai rodo, kad gyvenime ji buvo patyrusi tikėjimo krizių, pagreitintas Motinos Teresės paskelbimo šventąja procesas pabrėžia jos šių laikų katalikų šventenybės statusą.

Pirmą žingsnį kelyje į Motinos Teresės pagreitintą kanonizaciją 2003 metais žengė tuometinis popiežius Jonas Paulius II, kuris paskelbė ją palaimintąja už 1998 metų stebuklą. Tai buvo atlikta remiantis vienos bengalės liudijimais, kad vienuolė išgydė ją nuo vėžio.

Pernai Vatikanas pripažino, jog Motina Teresė 2008 metais stebuklingai išgydė vieną brazilą, kentėjusį nuo daugelio auglių smegenyse, uždegdamas žalią šviesą šios daugelio mylimos vienuolės paskelbimui šventąja.

Švelni akis, kuri „mato“

Teresė, Agnes Gonxha Bojaxhiu (Agnes Gondža Bojadžiu), gimė 1910 metais albanų šeimoje Skopjėje, kuri dabar yra Makedonijos sostinė.

Būdama paauglė ji pateko į vienuolyną Airijoje, o 1929 metais atvyko į Indiją. 1950 metais ji įkūrė Dievo Meilės Misionierių seserų kongregaciją Kalkutoje ir dar po metų jai buvo suteikta Indijos pilietybė.

Popiežius Pranciškus, pasak kurio, Motina Teresė yra Bažnyčios, kuriai jis norėtų vadovauti, įsikūnijimas, buvo su vienuole susitikęs trys metai prieš jos mirtį, kai dar buvo Argentinos vyskupas.

Vėliau jis juokavo, kad vienuolė atrodė tokia griežta, kad jis „bijotų, jeigu ji būtų jo vyresnioji motina vienuolė“.

Kitų vertinimai buvo dar labiau netikėti. Australijoje gimusi rašytoja feministė Germaine Greer (Žermen Grir) ir britų eseistas polemistas Christopheris Hitchensas (Kristoferis Hitčensas) kaltino ją, kad ji savo dogmatiškomis pažiūromis prisideda prie neturtingųjų skurdo didinimo.

Atsiimdama Nobelio taikos premiją Motina Teresė nėštumo nutraukimą pavadino „tiesiogine pačios motinos (daroma) žmogžudyste“.

Gailestingosios vienuolės kritikai taip pat kelia klausimų dėl Dievo Meilės Misionierių seserų kongregacijos finansų tvarkymo ir dėl sveikatai kenksmingų sąlygų kongregacijos slaugos namuose.

Motina Teresė buvo tiesiog užbūrusi velionį italų kino režisierių Pierą Paolą Pasolinį (Pjerą Paolą Pazolinį), kuris buvo susitikęs su vienuole jos kelionės į Italiją metu septintojo dešimtmečio pradžioje.

„Ji turi beveik vyrišką žandikaulį ir švelnią akį, kuri „mato“ žvelgdama“, – vėliau rašė režisierius, apibūdindamas Motiną Teresę kaip derinį „gerumo be sentimentalumo, žmogų, kuris nieko nesitiki ir yra ramus, raminantis ir itin praktiškas“.

Po Motinos Teresės mirties Indija jai surengė valstybines laidotuves, o jos kapas tapo maldininkų iš viso pasaulio traukos vieta.