Praėjus beveik dvejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, daugėja ženklų, kad Vakarų parama Ukrainai silpsta, kaip tik tuo metu, kai ji vykdo ilgai lauktą kontrpuolimą, pradėtą birželio mėnesį.
Japonijos vyriausybės atstovas Hirokazu Matsuno (Hirokadzus Macunas) žurnalistams nurodė, kad šalies ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida) trečiadienį 14 val. 30 min. Grinvičo (16 val. 30 min. Lietuvos) laiku surengs G-7 susitikimą, o jo pirmoje dalyje dalyvaus ir Ukrainos prezidentas.
Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas sakė, kad susitikime bus kalbama ne tik apie Ukrainą, bet ir apie padėtį Artimųjų Rytų regione, pagalbą besivystančioms šalims ir dirbtinį intelektą.
V. Zelenskis netikėtai atšaukė antradienį numatytą nuotolinį susitikimą su JAV senatoriais. Susitikimo metu Ukrainos vadovas turėjo paprašyti senatorių tęsti karinę paramą Kyjivui.
Manoma, jog jo metu V. Zelenskis ketino spausti senatorius, kad šie trečiadienį pritartų procedūriniam balsavimui dėl pagalbos paketo, į kurį įtraukta daugiau kaip 60 mlrd. JAV dolerių (55,5 mlrd. eurų) karinė parama Ukrainai.
JAV Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris (Čakas Šumeris) nurodė, kad V. Zelenskis negalėjo dalyvauti dėl paskutinės minutės nesklandumų.
Naujos paramos Kyjivui būtinybė
JAV Kongrese nuomonės dėl paramos Ukrainai skiriasi kaip niekada anksčiau. Kai kurie senatoriai teigia, kad Kyjivas per greitai išnaudojo JAV iki šiol suteiktą karinę pagalbą.
Senato respublikonai savo paramą papildomam Ukrainos finansavimui sieja su sąlyga, kad JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) demokratai pritars prieglobsčio sistemos reformoms ir sugriežtintai sienų apsaugai. Kiek anksčiau šiais metais demokratai jau atmetė šias priemones.
Pirmadienį Baltųjų rūmų biudžeto vadovė perspėjo Kongresą, kad iki metų pabaigos nesusitarus dėl naujų lėšų Ukrainai, Kyjivo pajėgos būtų pakirstos mūšio lauke.
Artėjantis ES viršūnių susitikimas
Kitą savaitę vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime taip pat bus aptarti aktualūs klausimai, susiję su parama Ukrainai ir jos galimybėmis įstoti į Europos Sąjungą.
Jie pasirinko rizikuoti Ukrainos finansavimu, ir jiems visiems teks gyventi su šiuo pasirinkimu, kai Vladimiras Putinas įžengs į Kyjivą ir Europą.
Pirmadienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareikalavo iš būsimo viršūnių susitikimo darbotvarkės išbraukti visus su Ukraina susijusius klausimus.
V. Orbanas palaiko glaudžiausius Bendrijoje ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Geerto Wilderso (Gerto Vilderso) vadovaujamos kraštutinių dešiniųjų antiislamiškos Laisvės partijos (PVV) pergalė Nyderlandų rinkimuose taip pat sukėlė susirūpinimą dėl tolesnės šios šalies paramos Ukrainai. PVV ne kartą pareiškė ketinanti nutraukti ginklų tiekimą Kyjivui.
Po G-7 užsienio reikalų ministrų susitikimo Tokijuje lapkričio mėnesį buvo pareikšta, kad grupės parama Ukrainai niekada nesusvyruos ir kad Kyjivas bus remiamas tiek, kiek reikės.
G-7 grupei priklauso JAV, Japonija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Kanada, taip pat – Europos Sąjunga.
„Apie Ukrainą viskas pasakyta“
„Fox News“ citavo Ch. Schumerį, teigusį, kad respublikonai, nusprendę kalbėti apie JAV sienų apsaugą, o ne užduoti klausimus apie Ukrainą, iš karto „užgrobė“ šį pasitarimą. Anot senatoriaus, vienas iš narių pasipiktinęs pareiškė, kad kai kurie susirinkusieji nė nesilankė pasienyje.
Trečiadienį demokratai ketina balsuoti, kad panaikintų pirmąją procedūrinę kliūtį, trukdančią svarstyti J. Bideno prašymą dėl 106 mlrd. dolerių bendros pagalbos Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui.
Tačiau tam reikia 60 balsų 100 narių Senate, o 49 narių respublikonų mažuma greičiausiai nepritars paketui, nes į jį neįtrauktos jų siūlomos imigracijos reformos.
„Didžiausia tiesioginė grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui yra atvira siena, – sakė Kanzaso respublikonas Rogeris Marshallas (Rodžeris Maršalas). – Žiūrėkite, apie Ukrainą pasakyta viskas, ką tik galima pasakyti. O tai, kas nepasakyta, yra tai, kas čia labai svarbu.“
Net jei abiem pusėms pavyks pasiekti susitarimą Senate, kur kas sudėtingesnės derybos lauktų respublikonų vadovaujamuose Atstovų Rūmuose, kur konservatoriai skeptiškiau vertina Ukrainos finansavimą ir taip pat nori pasinaudoti šiuo klausimu, kad užsitikrintų JAV pasienio apsaugos reformas.
Naujasis Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas (Maikas Džonsonas) antradienį laiške Baltiesiems rūmams pirmą kartą viešai patvirtino, kad jo partija nepatvirtins pagalbos Kyjivui, jei Kongresas nepriims „esminių mūsų šalies sienų saugumo įstatymų pakeitimų“.
Tačiau demokratai piktai reagavo į tai, kas, jų nuomone, yra respublikonų bandymas išnaudoti karą Ukrainoje vidaus prioritetams užtikrinti.
„Man taip pat rūpi daugybė vidaus reikalų. Aš nelaikau Ukrainos įkaite, kad būtų išspręstas sveikatos apsaugos ar smurto su ginklais klausimas“, – žurnalistams sakė Konektikuto senatorius Chrisas Murphy (Krisas Merfis).
„Jie pasirinko rizikuoti Ukrainos finansavimu, ir jiems visiems teks gyventi su šiuo pasirinkimu, kai Vladimiras Putinas įžengs į Kyjivą ir Europą“, – pridūrė jis.
JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) sakė, kad padėtis Ukrainoje iš tiesų yra sunki.
„Galime laikyti save atsakingais už Ukrainos pralaimėjimą, jei nesugebėsime gauti šio finansavimo Ukrainai, – sakė ji antradienį, pradėdama trijų dienų kelionę į Meksiką. – Ukrainai paprasčiausiai baigiasi pinigai.“
