66 metų N. Sarkozy per tą nesėkmingą kampaniją dėl antros kadencijos kone dvigubai viršijo teisiškai nustatytą išlaidų limitą.

Teismo sprendimas yra naujas smūgis eksprezidentui, kuriam prieš pusę metų kitoje byloje už korupciją ir prekybą poveikiu buvo skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, nors dveji metai buvo skirti lygtinai.

Vis dėlto pagal verdikto sąlygas N. Sarkozy bausmę galės atlikti ne kalėjime, o namie, nešiodamas elektroninį sekimo prietaisą.

Dešiniajam sparnui atstovaujantis N. Sarkozy 2012 metais nepaisė jokių ribų, bandydamas įveikti galiausiai pergalę šventusį socialistų kandidatą Francois Hollande'ą (Fransua Holandą).

N. Sarkozy išlaidas smarkiai padidino virtinė prašmatnių amerikietiško stiliaus rinkimų mitingų, o galutinę sąskaitą sudarė mažiausiai 42,8 mln. eurų, nors limitas buvo 22,5 mln. eurų.

Byla vadinama „Bygmalion“ reikalu – pagal viešųjų ryšių firmos, viršytą išlaidų limitą maskavusios suklastotomis sąskaitomis faktūromis, pavadinimą.

N. Sarkozy, kuris išlieka labai populiari ir įtakinga dešiniųjų figūra, nors jo atžvilgiu buvo pradėtas ne vienas tyrimas, neatvyko į teismą išklausyti verdikto.

Per penkias savaites gegužę ir birželį trukusį teismo procesą kaltintojai vaizdavo jį kaip žmogų, nesiskaitantį su valstybės pinigais, skiriamais kandidatams per rinkimų kampanijas, ir sakė, kad jis ignoravo savo buhalterių įspėjimus dėl besipučiančių sąskaitų.

N. Sarkozy įtarimus dėl neatsakingumo vadino pasakomis ir sakė, jog buvo pernelyg užsiėmęs valstybės valdymu, kad kreiptų dėmesį į smulkesnes kampanijos finansų detales.

Jis taip pat neigė ką nors žinojęs apie suklastotas sąskaitas faktūras.

N. Sarkozy ketina skųsti teismo sprendimą.

Už neteisėtą kampanijos finansavimą galima skirti įkalinimo iki vienų metų bausmę ir 3 750 eurų baudą.

Kaltintojai prašė teismo skirti N. Sarkozy vienų metų įkalinimą, įskaitant pusę metų lygtinės bausmės.

Dar 13 žmonių, tarp jų buvęs N. Sarkozy kampanijos vadovas, keli „Bygmalion“ vadovai ir keli buvę N. Sarkozy Respublikonų partijos pareigūnai, taip pat buvo teisiami šioje byloje. Nuosprendžiai šiems asmenims turi būti paskelbti vėliau ketvirtadienį.

Korupcija

Kovo mėnesį N. Sarkozy tapo pirmuoju po karo Prancūzijos prezidentu, nuteistu kalėti. Jam buvo paskirtas trejų metų įkalinimas, įskaitant dvejus metus lygtinai, už korupciją ir prekybą poveikiu. Kaltinimai buvo susiję su bandymais gauti paslaugų iš vieno teisėjo.

Tą nuosprendį jis apskundė.

N. Sarkozy, Prancūzijos prezidento poste dirbęs 2007–2012 metais, kaltino teismus persekiojant jį nuo pat to laiko, kai jis prarado teisinę neliečiamybę.

Iki jo vienintelis teisme nuteistas buvęs lyderis buvo N. Sarkozy pirmtakas Jacques'as Chiracas (Žakas Širakas). Jam 2011 metais buvo paskirta lygtinė dvejų metų įkalinimo bausmė už fiktyvių darbo vietų sukūrimą Paryžiaus merijoje, kai jis buvo sostinės meras ir siekė finansavimo savo partijai.

N. Sarkozy teisme dėl kampanijos finansavimo dalyvavo tik vieną dieną ir toks ignoravimas papiktino kaltintojus. Jie pareiškė, kad eksprezidentas elgiasi „taip, tarsi neturėtų atsakyti pagal įstatymą kaip visi kiti“.

Byla nesukėlė didelio visuomenės susidomėjimo, nes kaltinimai buvo laikomi ne tokiais sensacingais kaip kaltinimai korupcija, jau gerokai sumažinę jo naujo sugrįžimo tikimybę.

2016 metais N. Sarkozy vėl siekė Prancūzijos prezidento posto, bet nesugebėjo užsitikrinti savo dešiniojo sparno Respublikonų partijos nominacijos.

Jį įveikė buvęs jo premjeras Francois Fillonas (Fransua Fijonas). Šiam buvo prognozuojama pergalė rinkimuose, bet jis iškrito dar pirmajame rate dėl sukčiavimo skandalo, o vėliau dėl to buvo nuteistas.

Po F. Fillono žlugimo dešinieji liko be vadovybės ir tai pakurstė konservatyvių rinkėjų nostalgiją energingojo N. Sarkozy šlovės laikams, kai jo vadovaujama Prancūzija pergyveno 2008–2009 metų euro zonos skolų krizę.

Prieš kitų metų balandį įvyksiančius naujus prezidento rinkimus konservatorių kandidatai grumiasi dėl N. Sarkozy paramos.