Vos prieš dvi savaites eksprezidentas buvo nuteistas už korupciją.

Kovo 1 dieną 66 metų N. Sarkozy tapo pirmuoju pokario Prancūzijos prezidentu, nuteistu kalėti. Teismas už korupciją ir prekybą poveikiu jam skyrė iš viso trejus metus įkalinimo, tačiau dveji metai skirti lygtinai.

Tai buvo viena iš kelių bylų, iškeltų N. Sarkozy, kai jis paliko prezidento postą.

Eksprezidentas tvirtina nepadaręs jokių teisės pažeidimų ir tapęs kerštingos teismų sistemos, su kuria nesutarė, kai 2007–2012 metais vadovavo šaliai, auka.

Trečiadienį teismas imsis bylos, kurioje dešiniojo sparno politikas kaltinamas tuo, kad savo nesėkmingai 2012 metų prezidento rinkimų kampanijai išleido 20 mln. eurų daugiau nei leidžia įstatymai.

Pats N. Sarkozy trečiadienio posėdyje nedalyvaus.

Minėtos lėšos buvo išleistos paskutinėmis kampanijos dienomis didžiuliams mitingams, panašiems į organizuojamus Jungtinėse Valstijose, N. Sarkozy mėginant atremti netikėtai stiprų varžovo socialisto Francois Hollande'o (Fransua Holando) iššūkį.

Anot prokurorų, buhalteriai įspėjo N. Sarkozy, kad bus viršyta kampanijai tarp pirmojo ir antrojo rinkimų turo nustatyta 22,5 mln. eurų išlaidų riba, tačiau jis tvirtino, jog reikia organizuoti daugiau renginių.

Tyrėjai sako, kad kampanijai prieš antrąjį rinkimų turą jis išleido beveik 43 mln. eurų.

N. Sarkozy kampaniją organizavusi viešųjų ryšių firma „Bygmalion“ ir jo Sąjungos už liaudies judėjimą (UMP), kuri dabar vadinasi Respublikonų partija, pareigūnai kaltinami tuo, jog susimokė užmaskuoti viršytą išlaidų limitą suklastotomis sąskaitomis faktūromis.

Eksprezidentas tikina nieko nežinojęs apie sukčiavimą. Jis, kitaip nei kai kurie kiti kaltinamieji, nekaltinamas sukčiavimu. N. Sarkozy pareikštas kaltinimas dėl lengvesnio nusikaltimo – neteisėto kampanijos finansavimo.

Buvęs valstybės vadovas ne vienerius metus uoliai stengėsi išvengti teismo.