Europos Sąjungos (ES) komisarai, mokslininkai ir šalių narių mokslinių tyrimų ministrai, be kitų dalykų, aptars finansines paskatas siekiant pervilioti nepatenkintus amerikiečių mokslininkus iš šalies už Atlanto. Konferencijos „Rinkis Europą mokslui“ šeimininkas yra Paryžiaus Sorbonos universitetas, baigiamąsias kalbas pasakys E. Macronas ir U. von der Leyen.

D. Trumpui vadovaujant, JAV universitetai ir mokslinių tyrimų įstaigos patiria vis didesnį politinį ir finansinį spaudimą, įskaitant grasinimus dideliu mastu sumažinti federalinį finansavimą. Mokslinių tyrimų programoms gresia uždarymas, dešimtys tūkstančių federalinių darbuotojų buvo atleisti, užsienio studentai baiminasi galimų deportacijų dėl savo politinių pažiūrų.

Europos Sąjunga tikisi pasiūlyti alternatyvą tyrėjams ir tuo pačiu „ginti mūsų strateginius interesus ir skatinti universalistinę viziją“, sakė E. Macrono biuro pareigūnas.

Prancūzijos prezidentas dar praėjusį mėnesį prašė užsienio, ypač JAV, mokslininkų „rinktis Prancūziją“ ir pristatė planus finansuoti programos, kad padėtų universitetams ir kitoms mokslinių tyrimų įstaigoms padengti užsienio mokslininkų atvykimo į Prancūziją išlaidas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pažadėjo skirti 500 mln. eurų moksliniams tyrimams finansuoti, kad paskatintų mokslininkus persikelti į Europą.

„Norime, kad mokslininkai, tyrėjai, akademikai ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai pasirinktų Europą“, – sakė U. von der Leyen per renginį Sorbonos universitete Paryžiuje.

„Europa turi viską, ko reikia mokslui klestėti. Turime stabilias ir tvarias investicijas. Turime infrastruktūrą. Esame įsipareigoję vykdyti atvirus ir bendradarbiaujančius tyrimus“, – sakė ji. Pasak U. von der Leyen, naujasis 2025–2027 m. finansavimo paketas skirtas „paversti Europą tyrėjus pritraukiančiu magnetu“.

Pretendentų antplūdis

Marselio universitetas šalies pietuose pranešė, kad programa „Saugi vieta mokslui“ sulaukė daugybės prašymų, kai kovo mėnesį buvo paskelbta, kad atveriamos durys JAV mokslininkams.

Praėjusią savaitę pagrindinis Prancūzijos mokslinių tyrimų centras CNRS pradėjo naują iniciatyvą, kuria siekiama pritraukti užsienio mokslininkus, kurių darbui gresia pavojus, bei užsienyje dirbančius prancūzų mokslininkus, kai kurie jų „nenori gyventi ir auginti vaikus D. Trumpo Jungtinėse Valstijose“, sakė CNRS prezidentas Antoine'as Petit.

Pasak E. Macrono biuro pareigūno, pirmadienio konferencija vyksta „tokiu metu, kai akademinių laisvių mažėja ir daugeliu atvejų joms kyla grėsmė, o Europa yra patrauklus žemynas“.

Vis dėlto ekspertai sako, kad ES šalys, nors ir gali pasiūlyti konkurencingą mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir aukštą gyvenimo kokybę, tiek mokslinių tyrimų finansavimu, tiek atlygiu tyrėjams gerokai atsilieka nuo JAV lygio. Nepaisant to, CNRS vadovas A. Petit praėjusią savaitę sakė tikintis, kad atlyginimų skirtumas atrodys mažiau reikšmingas atsižvelgus į mažesnes švietimo ir sveikatos išlaidas bei dosnesnes socialines išmokas.

E. Macrono biuro teigimu, Prancūzija ir ES taikosi į daugelio konkrečių sektorių, įskaitant sveikatos, klimato, biologinės įvairovės, dirbtinio intelekto ir kosmoso, mokslininkus.