Dabar 2025 m. biudžetas greičiausiai bus perkeltas į naujus metus, tęsiant diskusijas abiejuose parlamento rūmuose. Prancūzija, kurios ekonomika pagal dydį yra antra euro zonoje, patiria spaudimą suvaldyti deficitą ir didėjančią skolą, tačiau pastangas stabdo politinė aklavietė.
Ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu pažadėjo iki metų pabaigos parengti taupymo biudžetą ir nepasinaudoti Konstitucijos numatoma galimybe priimti įstatymo projektą be balsavimo parlamente, kaip buvo daroma ankstesniais metais.
Antradienį įstatymų leidėjai nedidele persvara patvirtino socialinio draudimo biudžetą, jis yra platesnio išlaidų plano dalis, ir iki 2028 m. atidėjo nepopuliarią pensijų reformą. Tačiau jiems dar reikia patvirtinti valstybės biudžetą, bet tam trukdo atkakli kova tarp Senate daugumą turinčių ir išlaidas sumažinti siekiančių dešiniųjų ir didesnių pajamų reikalaujančių kairiųjų parlamento žemuosiuose rūmuose.
Dabar vyriausybė greičiausiai sieks, kad parlamentas balsuotų už vadinamąjį „specialųjį įstatymą“, laikinai perkelsiantį 2025 m. biudžetą į naujus metus, kol vyksta debatai. Balsavimas galėtų įvykti jau pirmadienį. Specialusis įstatymas leistų valstybei toliau rinkti mokesčius po sausio 1 d. ir mokėti atlyginimus valstybės tarnautojams bei pensijas.
Tačiau centrinio banko valdytojas Francois Villeroy de Galhau penktadienį perspėjo, kad tai tik trumpalaikis sprendimas. Jei Prancūzija perkels 2025 m. biudžetą į kitus metus, deficitas bus daug didesnis už pageidaujamą, sakė jis.
Dėl politinės aklavietės buvo atidėtas ir 2025 m. Prancūzijos biudžeto priėmimas. Vasarį išlaidų planas buvo patvirtintas, kai tuometinis ministras pirmininkas Francois Bayrou jį prastūmė parlamento žemuosiuose rūmuose.
Naujausi komentarai