Prancūzai paskaičiavo, kiek laiko ir pinigų atima prancūzų išsiblaškymas. Vienos apklausos duomenimis, per savo gyvenimą prancūzai 2,5 mėnesio ieško kur nors padėtų, pamirštų, o kartais iš viso pamestų daiktų. Paskaičiavus šį laiką pagal minimalų darbo atlygį už valandą, Prancūzija dėl savo šalies gyventojų išsiblaškymo kasmet patiria 11,5 mlrd. eurų nuostolių.

Apie tai ir kitas ekonomikos naujienas iš Prancūzijos praneša LRT Radijo bendradarbis Vokietijoje Valdas Papievis.

Prognozės: Prancūzijos ekonomika turėtų dar pasistiebti

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija patikslino Prancūzijos ekonomikos augimo prognozes – šalies ekonomika turėtų augti truputėlį daugiau, nei tikėtasi. Šiemet – 1,1 proc., kitais metais – 1,7 proc. Tai – 0,2–0,3 proc. daugiau, nei tikėtasi lapkričio mėnesį. O šių metų Prancūzijos biudžetas sudarytas, remiantis prielaida, kad ekonomika pasistiebs 1 proc.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija optimistiškiau žvelgia ir į visą euro zoną. Pridėjus po 0, 3 proc., tikimasi, kad šios Europos dalies, kuriai nuo sausio priklauso ir Lietuva, ekonomika augs 1,4 proc., kitais metais – 2 proc.

Vežėjų profsąjungos spaudžia valdžią

Prancūzijos vežėjų profesinės sąjungos spaudžia Prancūzijos vyriausybę dėl minimalaus valandinio atlygio įvedimo užsieniečiams, vežantiems krovinius Prancūzijoje.

Minimalaus atlygio reikalavimas įrašytas ūkio skatinimui skirtame įstatymo projekte. Jame numatoma, kad užsienio logistikos įmonių darbuotojams, tolimųjų reisų vairuotojams, dirbantiems Prancūzijoje, būtų mokamas Prancūzijoje galiojantis minimalus atlyginimas – 9, 61 eurų už valandą.

Prancūzijos spaudoje – nemažai straipsnių apie sunkiai Rytų Europos konkurenciją atlaikantį šalies vežėjų verslą – per 15 metų čia prarasta daugiau nei 20 tūkst. darbo vietų. Ekonomikos dienraštyje „Les Echos“ rašoma, kad 2008–2012 metais Vakarų Europos krovinių vežėjus nukonkuravo Rytų Europos šalys: Lenkija, Bulgarija, Lietuva.

Per penkerius metus Prancūzijos vežėjų krovinių apimtys bus sumažėjusios apie 16 proc. – dėl darbo jėgos Europos Sąjungoje (ES) liberalizavimo ir dėl to, kad Prancūzijoje valandinis atlyginimas yra iki 40 proc. didesnis nei Rytų Europos šalyse.

Per vasarį traukiniuose prancūzai pamiršo apie 4 tūkst. daiktų

Daiktai kartais susimano pažaisti slėpynių su mumis, kartais iš viso pradingsta. O ar įmanoma suskaičiuoti, kiek kainuoja mūsų išsiblaškymas? Pasirodo, įmanoma. 86 proc. prancūzų sako prarandantys laiko pasiklydusiems, o kartais iš viso pamestiems daiktams ieškoti.

Apibendrinus nuomonių apklausos rezultatus, paaiškėjo, kad 2,5 mėnesio per savo gyvenimą jie tik tą ir tedaro – ieško parankinių daiktų. O kokia to prarasto laiko ekonominė išraiška? Jei skaičiuosime pagal minimalų darbo atlygį už valandą, tai Prancūzija dėl savo šalies gyventojų išsiblaškymo kasmet patiria 11,5 mlrd. eurų nuostolių.

Be to, dar – stresas. Daugiau nei pusė prancūzų sako, kad išgyvena didelį stresą, kai ieško daiktų. Labiausiai – iš baimės pavėluoti. 12 proc. jų ir pavėlavo – ne kur kitur, o į svarbius darbo susitikimus.

Vien per vasario mėnesį Prancūzijos geležinkelių bendrovės traukiniuose prancūzai pamiršo apie 4 tūkst. daiktų – lagaminų, krepšių, informatikos įrenginių, drabužių ir batų, skėčių, kepurių ar raktų. Piniginė šio turto vertė nepateikiama. Ką gi, telieka vadovautis posakiu: nesidžiauk radęs, neverk pametęs.