Pratybose „Trident Juncture 2018“ (Trišakė jungtis) dalyvaus apie 50 tūkst. karių, 10 tūkst. mašinų, 65 laivai ir 250 orlaivių iš 31 valstybės. Šiais manevrais siekiama didinti Aljanso pajėgų įgūdžius atakos atvejus greitai mobilizuotis ir ginti bet kurią sąjungininkę.

„Pastaraisiais metais Europos saugumo aplinka gerokai suprastėjo“, – sakė NATO generalinis sekretorius norvegas Jensas Stoltenbergas.

„Trident Juncture“ siunčia aiškią žinutę mūsų tautoms ir bet kuriam potencialiam priešui. NATO nesiekia konfrontacijos, bet esame pasirengę ginti visas sąjungininkes nuo bet kokios grėsmės“, – trečiadienį jis sakė žurnalistams.

Rusija, rugsėjį Tolimuosiuose Rytuose surengusi didžiausias per savo istoriją karines pratybas, nėra oficialiai įvardyta kaip šis „potencialus priešas“, bet nuo 2014 metų Ukrainos krizės šios šalies veiksmai NATO kelia didžiausią susirūpinimą.

Nors pratybos vyks tolokai nuo 198 km ilgio Norvegijos arktinės sienos su Rusija, Maskva neslėpė įtūžio dėl šių manevrų.

„Antirusiškos“ pratybos

Rusijos ambasada Osle pareiškė laikanti „Trident Juncture“ „antirusiškomis“ pratybomis.

„Tokia veikla... yra provokacinė, net jei bandoma ją pagrįsti esant grynai gynybinio pobūdžio“, – nurodė ambasada.

Jau anksčiau Rusija širdo dėl fakto, kad Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija, nepriklausomai nuo „Trident Juncture“ pratybų, stiprina savo pajėgų buvimą šioje Skandinavijos valstybėje, kad jos aklimatizuotųsi ir būtų pajėgios kovoti šalto Arkties klimato sąlygomis.

„Pagrindinės NATO šalys didina savo karinį buvimą regione netoli Rusijos sienų“, – spalio pradžioje sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova ir pasmerkė „žvanginimą ginklais“.

„Tokie neatsakingi veiksmai ves prie politinės padėties Šiaurėje destabilizavimo, didins įtampą“, – pridūrė ji.

M. Zacharovos teigimu, Maskva „imsis būtinų atsakomųjų priemonių, kad užtikrintų savo saugumą“.

Įtampa tarp Maskvos ir Vašingtono dar labiau paaštrėjo pastarosiomis dienomis, D. Trumpui paskelbus, kad jis planuoja pasitraukti iš Šaltojo karo laikų sutarties dėl branduolinės ginkluotės reguliavimo. Rusija perspėjo, kad tos žingsnis gali sužlugdyti pasaulio saugumo sistemą.

Užtikrintas 5-ojo straipsnio laikymasis?

JAV prezidentas D. Trumpas anksčiau ne kartą skundėsi, kad kitos NATO narės skiria nepakankamai lėšų 69 metus gyvuojančiam aljansui. Kita vertus, JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) anksčiau šį mėnesį patikino, kad Amerikos įsipareigojimai sąjungininkams išlieka „tvirti kaip geležis“.

Nepaisant JAV prezidento pasėtų abejonių dėl įsipareigojimų Aljansui, ypač dėl 5-ojo NATO sutarties straipsnio dėl kolektyvinės gynybos, JAV kariuomenė į pratybas Norvegijoje atsiunčia didžiausias pajėgas: per 14 tūkst. karių ir lėktuvnešį.

Kaip bebūtų, iki lapkričio 7-osios vyksiantys manevrai, kuriuose dalyvaus 29 NATO narės ir Švedija bei Suomija, bus išties įspūdingos; į jas bus įtrauktos reikšmingos pajėgos.

Stebėti pratybų buvo pakviesta po du karinius stebėtojus iš Rusijos ir Baltarusijos.

J. Stoltenbergas sakė besitikintis, kad Rusija „vengs pavojingo elgesio“.

„Praktikuojamės Norvegijoje, bet, žinoma, „Trident Juncture“ pamokos taip pat svarbios ir kitoms šalims“, – pareiškė J. Stoltenbergas.