Katalikiškoji Lenkija šokiruota. Šalį sudrebino filmas apie paaugles, kurios valandų valandas praleidžia prekybos centruose ir parsiduoda už telefoną "Nokia" ar net kojinių porą, rašo JAV dienraštis "The New York Times".

Pavojingas filmas

Katarzyna Roslaniec pirmą kartą su ilgaauliais odiniais batais mūvinčiomis prekybos centrų mergaitėmis susidūrė prieš trejus metus. Cigaretės dūmas tapo raktu į merginų ratelį ir per kitus šešis mėnesius paauglės jai papasakojo viską apie savo seksualinį gyvenimą, apie vyrus, vadinamus sponsoriais, apie geismą prabangiems drabužiams, apie nuolat užsiėmusius tėvus, ankstyvą nėštumą, sudaužytas svajones.

29-erių K.Roslaniec visus mergaičių atsiminimus užsirašė ir sukūrė filmą "Prekybos centrų mergaitės", kuris Lenkijoje sukėlė audringą diskusiją apie moralės nunykimą.

Filmas pasakoja apie keturias merginas, kurios pasiruošusios viskam, kad tik galėtų patenkinti savo priklausomybę nuo naujų pirkinių. Filmas tapo kultiniu, o tėvai net pradėjo iš savo atžalų konfiskuoti DVD, nes baiminasi, kad šios nesielgtų kaip jo veikėjos.

Priima tik daiktais

Istorijos apie iš katalikiškų vidurinės klasės šeimų kilusias mergaites, kurios parsiduoda už "Chanel" skarelę ar brangius sušių pietus, šokiravo daugelį lenkų.

Viena filmo herojų Milena, kurią galima pavadinti labiausiai patyrusia prekybos centrų mergaičių karaliene, naujokei Alai aiškina, kaip pagauti gerą rėmėją: "Žvilgtelėk į vaikino batus, jo laikrodį, telefoną ir suprasi, kiek jis vertas." Milena čia pat priduria, kad meilė neegzistuoja, svarbiausia tai, ką galima gauti už seksą.

Tikrosios prekybos centrų mergaitės pasakojo, kad pamačiusios potencialų rėmėją jos paskui šį nuseka į parduotuvę ir suvilioja jį besimatuodamos drabužius. Už seksą imami tik daiktai – jokių pinigų. Dažniausiai tuo užsiimame prekybos centrų tualetuose ar automobilyje, čia pat esančioje aikštelėje.

Ne tik Lenkijoje

"Tėvai pasimetė lenktynėse dėl naujos skalbimo mašinos ar automobilio ir yra reti svečiai namuose. 14-metei reikia vertybių sistemos, tačiau jos neįmanoma suformuluoti be tėvų pagalbos. Rezultatas: mergaitės gyvena pasaulyje, kur nėra jausmų, tik šaltas išskaičiavimas", – teigė režisierė K.Roslaniec.

Kai kurie apžvalgininkai tikina, kad prekybos centrų mergaitės yra fenomenas, būdingas posovietinei visuomenei. Kiti įsitikinę, kad K.Roslaniec šią problemą išpūtė per daug. Pati režisierė pabrėžia, kad tai ne tik Lenkijos problema. Tokių mergaičių gausu nuo Honkongo iki Tel Avivo ir Toronto.

"Vienintelėje šalyje – Suomijoje – paauglės buvo nustebintos filmo", – teigė K.Roslaniec.

Prekybos centrai valdo

Lenkijos vaikų ombudsmeno teigimu, 20 proc. paauglių prostitučių parsiduoda, kad galėtų įsigyti dizainerių drabužių, mielų menkniekių ar bilietų į koncertą. Mergaitės į sekso pasaulį patenka sulaukusios maždaug 15 metų, o berniukai – 14 metų.

Kai kurie kritikai teigia, kad filmas parodo idealizuotą, pagražintą sekso verslo pusę. Socialinė darbuotoja Monika Siuchta tvirtina, kad tikrosios paauglės prostitutės dažnai susiduria su prievarta ir taip savęs nepuoselėja.

Dokumentinį filmą apie prekybos centrų mergaites sukūręs žurnalistas Adamas Bogoryja-Zakrzewskis pasakojo, jog šis fenomenas apnuogina skaudžią tiesą, kad tradiciškai įtakinga Katalikų bažnyčia Lenkijoje neranda ryšio su naująja karta, kuriai svarbiau ne krikščioniškos vertybės, o seksas, alkoholis ir vartojimas.

"Prekybos centrai tapo naujosiomis katedromis Lenkijoje", – teigė jis. Prieš kelerius metus pietiniame Katovicų mieste viename prekybos centrų Bažnyčia net įsteigė išpažinties langelį.

Šių laikų produktas

Kitiems prekybos centrų mergaičių mada byloja, kad buvęs socialinis egalitarizmas nyksta. "Mūsų mamos buvo laimingos turėdamos vieną lėlę, kurią joms pasiuvo jų mamos, – pasakojo 20-metė Dagmara Krasowska, Milenos vaidmens atlikėja. – Mano karta turėjo Barbes, kurios mums įkyrėdavo po penkių minučių. Komunistų laikais mūsų mamos dėvėjo vienodas uniformas. Šiandien paauglės nori naujausių dizainerių drabužių ir yra amžinai nepatenkintos."

Didžiausia grėsmė, kurią įžvelgia tėvai ir socialiniai darbuotojai, kad prekybos centrų mergaitės taps sektinu pavyzdžiu paauglėms.

"Prekybos centre nerūpi oras arba, kad trukdai suaugusiesiems. Jos gali matuotis drabužius, išbandyti kvepalus nemokamai. Prekybos centrai – tai tarsi pasakų šalis. Visa tai buvo neįsivaizduojama komunistiniais laikais", – pasakojo paauglių konsultantas Marcinas Drewniakas iš Krokuvos.

Jis pridūrė, kad tipinė prekybos centrų mergaitė yra 14–16 metų, gyvena su vienu iš tėvų. Ji dažnai vartoja alkoholį arba narkotikus ir parsiduoda ieškodama pagarbos sau.

"Jei nori būti kieta ir gerbiama mokykloje, turi turėti gerą mobilųjį telefoną, dizainerių batelius ir širdies draugą. Apie tave sprendžia iš to, kaip tu atrodai", – kalbėjo 15-metė Nina Chmielewska iš Varšuvos.