Kovos iki galo

Pagal Brazilijos įstatymus, būtent Senatas tars lemiamą žodį dėl apkaltos šalies vadovei. Tiesa, Kongresas tam turėjo uždegti žalią šviesą. Ir uždegė – 367 Kongreso nariai balsavo už apkaltą, nors būtų pakakę ir 342 balsų, prieš buvo 137.

Senatas, kaip spėjama, kitą mėnesį turėtų balsuoti dėl to, ar pradėti teismo procesą bei sustabdyti D.Rousseff įgaliojimus. Tiesa, kol kas neaišku, kada tiksliai vyks tas balsavimas.

Prezidentei nušalinti reikės dviejų trečdalių Senato narių balsų.

Jeigu Senatas pasisakys nepalankiai šalies vadovės atžvilgiu, D.Rousseff pareigas perims jos viceprezidentas Michelis Temeris, tiesa, esantis kitoje barikadų pusėje, nei šalies vadovė.

D.Rousseff po Kongreso balsavimo pareiškė, kad ją papiktino toks sprendimas, tačiau pridūrė, kad tęs kovą.

"Turiu stiprybės, dvasios ir drąsos. Manęs nesumuš ir neparalyžiuos. Kovosiu toliau, kaip dariau visą savo gyvenimą", – pažadėjo ji.

D.Rousseff taip pat sakė, kad Kongreso deputatai nepateikė jokių įrodymų, kad ji įvykdė nusikaltimą, už kurį galėtų būti surengta apkalta, o vykstantį procesą tiesiai šviesiai pavadino perversmu, už kurio stovi jos viceprezidentas M.Temeris.

75 metų M.Temeris ir jo Brazilijos demokratinis judėjimas – partija be konkrečios ideologijos – garsėja užkulisiniais manevrais bei slaptais susitarimais.

Šis politikas stengiasi vaizduoti save kaip valstybininką, esantį aukščiau politinių rietenų, kaip vienijančią jėgą, kuri gali sutelkti daug negandų patyrusią tautą.

Tuo metu D.Rousseff jį vadina vienu iš ją nuversti siekiančios klikos lyderių.

"Šis balsavimas – smurtas prieš tiesą, demokratiją ir demokratinį teisinės valstybės principą", – liejo įtūžį Brazilijos vadovė.

Darėsi asmenukes

Balsavimas Kongrese priminė cirką – deputatai stumdėsi, šaipėsi, šaukė, skandavo ir netgi darėsi asmenukes.

Apkaltos šalininkai šaukėsi Dievo, šeimos ir Brazilijos savo balsams paremti. Dažnas sakė, kad apkalta padės padaryti galą šalyje išsikerojusiai korupcijai.

"Noriu, kad rytojus šiai šaliai būtų nauja diena, nauja vilties diena, – aiškino Odelmo Leao iš opozicinės Pažangos partijos. – Dieve, laimink. Mano balsas yra "taip".

D.Rousseff šalininkai aiškino, kad tai – smūgis skurdžiai gyvenantiems Brazilijos gyventojams, kurių yra maždaug 30 mln., ir kurie buvo ištraukti iš skurdo, iš dalies – dėl populiarių Darbininkų partijos turto perskirstymo programų.

"Tai perversmas prieš neturtinguosius, perversmas prieš socialines programas", – kalbėjo Darbininkų partijos deputatas Patrusas Ananias.

Tą patį sakė ir valdančiosios partijos frakcijos Kongrese vadovas Jose Guimaraesas.

"Perversmininkai laimėjo,tačiau mes galime tai pakeisti Senate, – teigė jis. – Ketiname toliau kovoti, nes mes nesitraukiame ir nesileisime įveikiami šio laikino pralaimėjimo."

Brazilijos generalinis prokuroras Jose Eduardo Cardozo paaiškino, kad D.Rousseff gali pateikti apeliaciją Aukščiausiajam Federaliniam Tribunolui – Brazilijos aukščiausiajai teisminei institucijai.

Be to, šalies vadovė gali stengtis paveikti senatorių nuomonę ir kartu išnaudoti savo Darbininkų partijos įtaką profsąjungoms, kad jos išvestų į gatves tūkstančius protestuotojų bei darytų spaudimą Kongresui.

Tautos balsas

Nesibaigianti politinio elito krizė ne tik skaldo visuomenę didžiausioje Lotynų Amerikos valstybėje, bet ir piktina žmones.

Dalis brazilų tvirtino, kad džiaugiasi tokiu Kongreso sprendimu. Pasak jų, D.Rousseff reikia trauktis, nes ji – atsakinga už įvairias negandas: nuo ekonomikos recesijos iki didelių mokesčių bei prasto viešojo sektoriaus darbo.

Daugelis brazilų taip pat laiko ją atsakinga už didžiulį korupcijos skandalą dėl valstybinės naftos kompanijos "Petrobras".

Kita vertus, visuomenė aiškiai nusivylusi: daug žmonių šią padėtį vadina žlugdančia demokratiją bei keliančia nerimą.

"Dilma turi pasitraukti, bet man taip pat liūdna, kad buvo iki to prieita, ir išties neramu, kad kitas prezidentas gali būti dar blogesnis", – nuogąstavo 52 metų Patricia Santos, smulkios verslo įmonės savininkė.

"Man baugu net pagalvoti, kas mūsų laukia toliau", – pridūrė moteris.

O Robertas Silva sakė nemanantis, kad Kongrese vykstantys dalykai labai pagerins jo padėtį.

"Su Dilma mano gyvenimas toks, – tvirtino vyras, rodydamas į parduotuvės vežimėlį, prikrautą sulamdytų aliuminio skardinių, kurias jis renka. – Tikiuosi, kad kai bus kitas prezidentas, kad ir kas jis būtų, mano padėtis nepablogės."

Balsavimas įvyko praėjus maždaug 24 metams po to, kai Kongresas 1992 m. pradėjo apkaltos procesą prieš Fernando Collorą de Mello – pirmąjį demokratiškai išrinktą Brazilijos prezidentą, atėjusį į valdžią po ilgiau negu du dešimtmečius trukusios karinės diktatūros.

F.Colloras de Mello buvo apkaltintas korupcija ir galiausiai atsistatydino, Senatui net nespėjus priimti išvados jo apkaltos byloje.

Kaltinimai prezidentei

D.Rousseff kaltinama pažeidusi Brazilijos biudžeto įstatymus, žongliruodama finansiniais rodikliais, kad nebūtų mažinamos vyriausybės išlaidos.

Pasak opozicicijos, šie biudžeto manevrai buvo mėginimas išlaikyti savo populiarumą visuomenėje, kai šalis slydo į didžiausią recesiją per kelis pastaruosius dešimtmečius.

Bet D.Rousseff aiškina, kad ankstesni prezidentai naudojo tokius pačius triukus, bet nesulaukė tokių padarinių. Prezidentė teigia, kad jai mesti kaltinimai – pretekstas tradiciniam valdančiajam elitui žūtbūt susigrąžinti valdžią iš Darbininkų partijos, kuri vadovauja Brazilijai nuo 2003 m.

Vis dėlto politikos ekspertas Luciano Diasas pripažino, kad D.Rousseff faktiškai darė tų pačių klaidų, kaip ir buvęs šalies vadovas F.Colloras.

"Ji ėmė per daug išteklių iš privataus sektoriaus. Be to, ji ilgą laiką arogantiškai elgėsi su Kongresu, o jos ekonomikos politika buvo klaidinga", – pažymėjo jis.

D.Rousseff, buvusią partizanę, kuri vienu metu buvo kalinama ir kankinama karinės diktatūros, savo įpėdine pasirinko charizmatiškasis buvęs Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva.

Ji tapo pirmąja šios šalies vadovo postą užėmusia moterimi, tačiau jos valdymo metu (nuo 2011 m.) septynerius L.I.Lula da Silvos vadovavimo metus trukęs spartus Brazilijos ekonomikos augimas pradėjo išsikvėpti.

Nors D.Rousseff buvo perrinkta 2014 m., ta pergalė po masinių protestų prieš jos vyriausybę, supurčiusių šalį metais anksčiau, buvo pasiekta tik per plauką.

Prezidentės populiarumas smuko kartu su prastėjančia ekonomikos būkle, o apklausos rodo, kad dauguma brazilų palaikytų jos atstatydinimą, nors dėl potencialių jos įpėdinių taip pat nuogąstaujama.

Korupcijos gniaužtuose

Brazilijos antikorupcijos organizacijos bei politikos analitikai dažnai pateikia šokiruojančius duomenis – maždaug 60 proc. iš 594 Kongreso narių kaltinami korupcija ir kitais finansiniais nusikaltimais.

Tiesa, viceprezidentas M.Temeris taip pat yra įsipainiojęs į tyrimą dėl didžiulės korupcinės schemos, kurios centre atsidūrė valstybinė naftos milžinė "Petrobras".

Be to, šiam veikėjui taip pat gali būti surengta apkalta, nes M.Temeris yra patvirtinęs kai kuriuos dokumentus, susijusius su tokiu pačiu biudžeto rodiklių klastojimu, kokį vykdė D.Rousseff.

Antrasis iš eilės kandidatas pakeisti D.Rousseff – Atstovų Rūmų pirmininkas Eduardo Cunha. Tačiau ir jis yra kaltinamas paėmęs 5 mln. JAV dolerių kyšių, dalyvaudamas "Petrobras" schemoje.

E.Cunha, kaip ir M.Temeris, buvo apkaltos proceso varomoji jėga, nors vyriausybės stovykla nepraleido progos ironiškai pakomentuoti šiuos du veikėjus kompromituojančių faktų.

"Dieve, kokia veidmainystė. Ne Dilma turėtų palikti prezidentūros rūmus – tai jūs, E.Cunha, neturėtumėt atsidurti toje kėdėje", – piktinosi Darbininkų partijos įstatymų leidėja Moema Gramacho.

Paklaustas, ar yra patenkintas Kongreso balsavimo rezultatais, E.Cunha atsakė: "Prezidentė prieš kurį laiką prarado gebėjimą vadovauti. Ji nukrito į šulinio dugną. Dabar šalis turi išlipti iš šulinio."

Vis dėlto, kaip teigia analitikai, opozicija ilgai nedžiūgaus. M.Temeris, jeigu D.Rousseff turės pasitraukti, paveldės šalį su didžiausia per pastaruosius metus dešimtmečius recesija ir su chaotiška politine scena, kuri gali tapti dar labiau nevaldoma, kadangi D.Rousseff Darbininkų partija – nusiteikusi keršyti opozicijai.

"M.Temeriui nebus lengva – prognozavo nepriklausomas politikos analitikas Andre Cesaras. – Tai bus tikras košmaras."

Politinių apžvalgų portalui "Congresso en Foco" vadovaujantis Sylvio Costa sakė, kad Brazilijos rūpesčiai dar tik prasideda.

"Tie, kurie pralaimės, toliau protestuos gatvėse, – sakė jis. – Viena aišku – ši krizė ilgai nesibaigs."