Kritikos strėlės

Derybas dėl TTIP susitarimo ES ir JAV pradėjo 2013 m.: tikslas – įkurti didžiausią pasaulyje laisvosios prekybos rinką, turinčią 850 mln. vartotojų ir apimančią regioną nuo Havajų salyno Ramiajame vandenyne iki Baltijos valstybių.

Naujas derybų etapas turėtų prasidėti kitą mėnesį, bet neaišku, kiek jis truks. JAV prezidentas Barackas Obama siekė, kad sutartis būtų sudaryta prieš jam baigiant kadenciją ateinantį sausį.

Negana to, planuojama, kad spalį pavyks pasirašyti sutartį su Kanada dėl mažesnio masto laisvosios prekybos projekto – Visapusiško ekonominio ir prekybos susitarimo (CETA).

CETA ir TTIP sutartis itin palaiko stambiosios pasaulio korporacijos, kadangi jos sumažintų muitų tarifus ir neliktų biurokratinių kliūčių, taigi padaugėtų vartotojų.

Bet tarp paprastų darbuotojų tiek Europoje, tiek kitapus Atlanto TTIP vertinama labai prieštaringai: teigiama, kad šis susitarimas naudingas tik stambioms korporacijoms, o ne darbininkams, kurie, sudarius susitarimą, praras darbo vietas ir didesnius atlyginimus.

Negana to, kritikai sako, kad TTIP ribos valstybių suverenitetą. Mat pagal susitarimą planuojama įkurti specialų arbitražo teismą, turintį nagrinėti bendrovių ieškinius prieš vyriausybes dėl reglamentavimo pažeidimų. Tokiu būdu stambiosioms korporacijoms būtų suteikta galia blokuoti viešąjį interesą, ypač jautriose socialinėse ir aplinkosaugos srityse.

Pagaliau Europa praras galimybę kontroliuoti opias sritis – pavyzdžiui, pesticidų ir hormonų naudojimą žemės ūkyje.

Neįžvelgia naudos

Vokietijoje praėjusią savaitę prieš TTIP protestavo tūkstančiai demonstrantų.

Berlyne ir Miunchene gatves užtvindė vėliavų jūros: nors lijo, plakatus ir transparantus nešė demonstrantai, atstovaujantys tiek globalizacijos priešininkų grupėms, tiek politinėmis partijoms ir profsąjungoms.

Protestuotojai teigė nuogąstaujantys, kad TTIP neigiamai paveiks ES darbo rinkos standartus ir aplinkosaugos normas, taip pat darbo vietų perkėlimą į užsienį.

"CETA ir TTIP kelia grėsmę aplinkos ir vartotojų teisių apsaugai, todėl gali paveikti milijonus žmonių Europoje ir Šiaurės Amerikoje, – piktinosi žaliųjų organizacijos "Greenpeace International" vykdomoji direktorė Jennifer Morgan. – Šios sutartys susilpnins maisto saugos įstatymus, aplinkosaugos teisines normas, bankų priežiūrą ir  valstybių suverenias galias."

Planuojamos sutartys prieštaringai vertinamos ne vien visuomenės, bet ir Europos vyriausybių.

Prancūzija griežtai prieš jas nusistačiusi, o šios šalies premjeras Manuelis Vallsas reikalauja, kad derybos būtų nutrauktos.

Tiesa, Vokietijos kanclerė Angela Merkel išreiškė palaikymą šiam susitarimui, nors jos dešiniųjų ir kairiųjų koalicijoje šis klausimas kursto nesutarimus.

Pavyzdžiui, A.Merkel pavaduotojas ir ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis praeitą mėnesį pareiškė, kad derybos dėl TTIP "de facto žlugo". Jis tvirtino, kad "europiečiai privalo nepasiduoti (amerikiečių) reikalavimams".

Neseniai atlikta apklausa parodė, kad tiek ES, tiek ir JAV yra abejojama, kad laisvoji prekyba iš tikrųjų gali atnešti naudos.

ES daugiau kaip pusė (52 proc.) respondentų atsakė, kad šie susitarimai susilpnins standartus ir lems prastėjančią produktų kokybę.

Peteris Gauweileris, palikęs A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungą ir atsistatydinęs iš parlamento dėl kanclerės pozicijos per euro zonos krizę, pareiškė, kad siūlomos sutartys yra pavojus demokratijai.

Straipsnyje, kurį paskelbė Vokietijos dienraštis "Sueddeutsche Zeitung", politikas smerkė pasiūlymą įkurti specialųjį teismą – anot jo, tapsiantį "tam tikru kapitalistų direktorių šariatu".

Tęs derybas

Nepaisant kritikos, ES prekybos komisarė Cecilia Malmstroem šią savaitę susitiko Briuselyje su JAV prekybos atstovu Michaelu Fromanu, kad įvertintų, kaip vyksta derybos dėl TTIP.

C.Malmstroem anksčiau pripažino, kad sutartis nebus sudaryta iki šių metų pabaigos, kaip buvo planuota 2013 m. prasidėjus deryboms. Bendrame pranešime sakoma: "Įvyko geras susitikimas, per kurį apžvelgėme pasiektą reikšmingą pažangą, taip pat tolesnius žingsnius, kad judėtume į priekį."

"Nurodėme savo grupėms padaryti kiek įmanoma didesnę pažangą per kitą etapą, suplanuotą Niujorke savaitę nuo spalio 3-iosios", – nurodoma pranešime.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as yra pareiškęs, kad joks susitarimas nebus pasiektas iki B.Obamos kadencijos pabaigos kitų metų sausį. O prancūzų jaunesnysis prekybos ministras Matthiasas Feklis sakė, kad siūlomas susitarimas nebėra politiškai palaikomas Prancūzijoje, nors drauge pripažino, kad Paryžius negali vienašališkai blokuoti derybų.

Lietuva ir dar vienuolika Europos šalių ragina Europos Komisiją dėti pastangas pasiekti sutarimą su JAV.

Baltijos, Šiaurės šalių ministrai, Didžiosios Britanijos, Airijos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos ir Čekijos atstovai TTIP sutartį pavadino "galimybe nustatyti prekybos taisykles XXI a.".

Kęstutis Girnius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų docentas

– Trejus metus tęsiasi derybos, tačiau susitarimas nepasiekiamas. Ypač daug pasipiktinimo kilo Europoje. Kodėl?

– Ne tik Europa priešinasi. Ir Amerikoje didėja nepasitenkinimas ta sutartimi. Jeigu anksčiau buvo sakoma, kad ta sutartis – tai tarsi aukso standartas, dabar sakoma, kad ją reikėtų pakeisti.

Žmonės pagaliau pastebėjo, kad laisvosios prekybos sutartys yra naudingesnės verslininkams, o ne eiliniams darbuotojams. Taigi darbuotojai siekia, kad ir į jų interesus būtų atsižvelgta.

Europiečiai mano, kad TTIP yra taip sutvarkyta, kad suteiks per daug galių Amerikai: nepakankamai bus gerbiamas europiečių privatumas, gali būti, kad rinką užtvindys genetiškai modifikuoti maisto produktai, negana to, labai piktinamasi ta nuostata, kad verslo bendrovės galės eiti į arbitražo teismą įvairiais klausimais, o tai apribos valstybių suverenumą.

– Kitaip tariant, kapitalą valdantys asmenys įgis per daug galios?

– Minėjau, kad yra toks bendras skepticizmas – įsitikinimas, kad tos tarptautinės sutartys yra naudingos tik dideliam verslui, kuriam rūpi galimybės plėstis į kitus regionus (statyti ten gamyklas), dėl to nukenčia darbininkai. Ir nors jau anksčiau buvo žinoma, kad šios sutartys pažeidžia darbuotojų interesus, nebuvo imtasi jokių priemonių, kad jie būtų apsaugoti.

Amerikoje vyrauja įsitikinimas ir, manau, jis yra teisingas, kad tos sutartys buvo vienašališkos, t.y. pernelyg orientuotos į stambųjį kapitalą.

– Kodėl dalis ES šalių labai nori susitarimo su JAV, tarp jų ir Lietuva, o kitos abejoja to susitarimo nauda?

– Visų pirma skiriasi šalių interesai – mažoms valstybėms tas susitarimas reiškia viena, o didesnėms – kita.

Kita vertus, toje pačioje Vokietijoje nėra nuoseklios pozicijos. Štai socialdemokratai, regis, parems CETA susitarimą su Kanada, nors neseniai keli šimtai tūkstančių vokiečių prieš jį protestavo. Manau, jog tai, remia šalis ar ne TTIP  ar CETA, labai priklauso nuo vidaus konjunktūros konkrečioje valstybėje.

Kalbant apie Lietuvą, ji yra viena iš tų valstybių Europoje, kuri beveik visuomet būna viskuo patenkinta, ko Amerika nori. Lietuvos diplomatai paprastai instinktyviai yra linkę palaikyti JAV poziciją, net jeigu ta pozicija ne visuomet atitinka ES interesus.

–  Kiek vykę protestai dėl TTIP ar CETA susitarimų turėjo įtakos tam, kad derybos buvo pristabdytos?

– Visų pirma ne tik protestuotojai yra skeptiškai nusiteikę – yra ir kritiškų politikų.

Bet didžiausia problema yra tai, kad labai skiriasi europiečių ir amerikiečių požiūriai: Amerikoje įprasta galvoti, kad iš pradžių įveskime tam tikras naujoves, o tada pažiūrėkime, kas bus. Ir jeigu kažkas kels pavojų, uždrausime.

Europoje galvojama, kad jeigu kyla abejonių dėl ko nors, tai geriau jau iš viso nebandykime to daryti. Ir šie požiūrių skirtumai nebūtinai priklauso nuo to, ką žmonės galvoja ar prieš ką jie protestuoja.