V. Putinas žada rusams lemiamą jų pragyvenimo lygio proveržį per ateinančius šešerius jo kadencijos metus. Svarstoma, kad Rusijos prezidentas netrukus įvardys ir žinomą ekonomikos reformatorių, kuris atliks reikiamas reformas proveržiui pasiekti, rašo „Bloomberg“.

Tuo metu naujienų agentūra AFP įvardija galimą reformatorių bei tai, ko jis gali norėti imtis, ir kaip jam tai gali sektis. Konsultacinės firmos „Macro Advisory“ įkūrėjas Chirsas Weaferis AFP sako, kad nors tikėtis esminių reformų sunku, jas įgyvendinti gali mėginti buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas.

„V. Putinas gavo mandatą iš žmonių, kurie daugiau ar mažiau yra patenkinti tuo, kaip jis valdo šalį. Reformos Rusijoje juda ir judės mažais žingsneliais, idant neatsirastų netikėtų padarinių ar nestabilumo“, – kalba jis.

A. Kudrinas, Ch. Weaferio teigimu, gali pareikalauti ambicingos reformų programos – vienintelės, jo manymu, išeities iš ilgalaikės stagnacijos. Anksčiau šiemet A. Kudrinas reikalavo nepopuliarių sprendimų – jis pasisako, kad per šešerius metus biurokratų skaičius sumažėtų 30 proc., o vyrų pensinis amžius padidėtų iki 63 metų (šiuo metu yra 60). Tačiau, Ch. Weaferio manymu, net jei A. Kudrinas ir sulauks vyriausybės paramos, įgyvendinti reformas bus sunku dėl tradicinio Rusijos nenoro judėti link didelių reformų.

Reformos Rusijoje juda ir judės mažais žingsneliais.

Tuo metu Globalriskinsights.com teigia, kad dėl prastėjančios Rusijos demografinės situacijos, šalies politikai bus priversti suprasti, jog reformos – neišvengiamos, nes „putinomika“ jau pasiekė savo ribas. Tad kad ir kas naująją V. Putino kadenciją bus premjeru, pelno ir gyventojų pajamų mokesčio augimas bus beveik neišvengiamas.

Ekonomika auga, tačiau proveržiu nekvepia

Finansų analitikas Marius Dubnikovas pažymi, kad Rusijos ekonominis augimas, po pusantrų metų kritimo, tęsiasi penkis ketvirčius iš eilės, ir nors jis mažas, leidžia bent kurį laiką žadėti rinkėjams naftos dolerių.

„Manau, šiandieną prezidentui yra paranku kalbėti apie proveržį, kadangi naftos kainos per metus yra padidėjusios 50 proc., tad biudžeto įplaukos padidės, o jei kaina išliks panašiame lygyje, naftos doleriais bus galima didinti išmokas“, – kalba M. Dubnikovas.

Tačiau naftos doleriai, panašu, nebus ilgalaikis sprendimas. Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Ž. Mauricas sako, kad naftos kainų prognozės nėra labai palankios Rusijai, tad dėl prastėjančios demografinės padėties augant socialinėmis išlaidomis, kurių deficito iš naftos padengti nepavyks, teks didinti mokesčius, ilginti pensinį amžių.

Proveržiui ar bent spartesniam augimui, pasak Ž. Maurico, labiausiai trukdo Rusijos izoliacinė politika, Vakarų sankcijos, korupcija šalies viduje.

„Rusija šiuo metu vykdo labai protekcionistinę politiką, nėra labai palanki užsienio investicijoms, tačiau nelabai ir gali jų pritraukti. Tam trukdo tiek vidaus iššūkiai – korupcija, palūkanų normos, valiutos kurso, politinis neapibrėžtumas, tiek ir išorės – sankcijos, kurios, panašu, galios dar kurį laiką.

Pagrindinės investicijos ateidavo iš JAV ir Europos, tačiau dabar tos šalys ar regioniniai susivienijimai yra investicijas atitraukę arba sustabdę, nes nėra užtikrintos dėl savo nuosavybės teisių apsaugos, sankcijų raidos. Kadangi su investicijomis ateina technologijos, jų nebuvimas labai stabdo Rusijos ekonomikos modernizavimą“, – tikina ekonomistas.

Nors dabar sėkmingai auganti Kinija taip pat buvo priėmusi sprendimą užverti duris investicijoms bei užsienyje neinvestuoti pati, toks receptas, Ž. Maurico teigimu, Rusijoje nesuveiks.

„Rusijos ekonomikos dydis ne toks, silpnas eksportas (išskyrus naftą ir dujas) bei investicijos. Kinijos įmonės šiuo metu daug investuoja ir į aukštųjų technologijų sritį, tuo metu Rusijos įmonės yra labai pasyvios, ypač tos, kurių kontrolę yra perėmusi valstybė. Taigi Rusija tampa labiau centralizuota, izoliuota, ji negali prisitraukti inovacijų dėl sankcijų, o tokioje situacijoje įsivaizduoti proveržį būtų sudėtinga.

Artimiausius dvejus metus Rusijos ekonomika augs mažiau nei 2 proc., vėliau reta institucija prognozuoja didesnį nei 3 proc. augimą. Šiuo metu Rusija yra panašiame lygyje su Kinija, tačiau Kinijai numatomas 6–7 proc. augimas, tuo metu Rusijai – 2 proc. Laukia greičiau stabili stagnacija, kai kuriems sektoriams lemsianti augimą, nes bus ribojamas importas iš konkurencingų rinkų, tačiau ne proveržis“, – tvirtina ekonomistas.

Pasak Ž. Maurico, proveržis gali ateiti su pasikeitusia ekonomine politika, vyriausybės pasikeitimu, jis labai priklausytų ir nuo sankcijų panaikinimo ar švelninimo faktoriaus.

Galėtų suklestėti dėl investicijų, bet kol kas tai – utopija

LRT.lt pašnekovai sutinka – jei ne Rusijos geopolitinis nestabilumas, agresija, lėmusi sankcijas bei šalies viduje įsišaknijusi korupcija, ji būtų itin gardus kąsnis investuotojams.

„Rusijos potencialas yra vis dar didelis – yra daug išsilavinusių žmonių, dalyje miestų – gera infrastruktūra, pigi energetika, pigi darbo jėga. Įmonės, manau, nebūtų prieš investuoti daugiau, tačiau geopolitinis neapibrėžtumas, sankcijos, vidaus korupcija, valdžios svertų didinimas stabdo šalies potencialą. Ypač, kai konkurencija yra didelė.

Galbūt Rusija to dar šiek tiek nesuvokia, tačiau jai labiau vertėtų baimintis ne ES, o milžiniško Kinijos kilimo. Vidutinis darbo užmokestis Rusijoje ir Kinijoje yra toks pat. Tai turėtų būti šaltas dušas, nes Kinija turi strategiją, didesnę rinką, jos neslegia sankcijos, visais kriterijais Rusija atrodo prasčiau“, – kalba Ž. Mauricas.

M. Dubnikovas taip pat įsitikinęs, kad jei Rusija atsivertų, nebūtų jokių geopolitinių įtampų, investicijų į šalį priplauktų labai daug.

„Be visų kitų rinkos privalumų, Rusijoje pelno maržos yra gerokai didesnės, nei Vakarų pasaulyje.

Investicijų augimas sukeltų didžiulį proveržį, tačiau šiandieną sunku tikėtis, kad per trumpą laiką dramatiškai pakistų situacija. Tad kol kas Rusija yra visiškai priklausoma nuo žaliavų“, – sako M. Dubnikovas.