Praėjusį mėnesį Turkija atšaukė savo prieštaravimą dėl Švedijos ir Suomijos narystės, bet įspėjo, kad blokuos šių šalių stojimo procesą, jei jos neišduos Ankaros ieškomų įtariamųjų.

Švedijos ir Suomijos stojimui dar turi pritarti visų 30 NATO narių parlamentai, ir Turkijos parlamentas galėtų atsisakyti ratifikuoti sutartį.

Birželio pabaigoje Madride vykusiame NATO viršūnių susitikime R. T. Erdoganas paragino abi šalis „atlikti savo vaidmenį“ kovojant su terorizmu ir apkaltino jas suteikus prieglobstį įtariamiesiems, Ankaros kaltinamiems terorizmu ir siejamiems su uždraustomis kurdų grupuotėmis arba su vienu į užsienį pasitraukusiu dvasininku, kaltinamu dėl 2016 metais Turkijoje mėginto įvykdyti perversmo.

„Norėčiau dar kartą priminti, kad jei šios šalys nesiims būtinų žingsnių mūsų sąlygoms įvykdyti, mes įšaldysime [stojimo] procesą, – po vyriausybės posėdžio per televiziją sakė R. T. Erdoganas. – Mūsų pozicija šiuo klausimu labai aiški. Visa kita priklauso nuo jų.“

R. T. Erdoganas teigė, kad ypač Švedija „nekuria gero įvaizdžio“, bet plačiau nekomentavo.

Stokholmas ir Helsinkis į jo komentarus kol kas nesureagavo.

Turkija kaltina abi šias šalis pernelyg dideliu atlaidumu grupėms, Ankaros laikomoms grėsmėmis nacionaliniam saugumui. Turkų teisingumo ministras anksčiau šį mėnesį sakė, kad vyriausybė atnaujino prašymus išduoti ieškomus įtariamus teroristus.

Turkija, Švedija ir Suomija per NATO viršūnių susitikimą praėjusį mėnesį pasirašė bendrą memorandumą, sudariusį sąlygas Aljansui pakviesti šias Šiaurės šalis įstoti.

Suomija ir Švedija pareiškė norą stoti į NATO Rusijai vasarį įsiveržus į Ukrainą.

Memorandumu Suomija ir Švedija sutiko „sparčiai ir nuodugniai, pagal Europos konvenciją dėl ekstradicijos“, nagrinėti Turkijos „prašymus deportuoti ar išduoti įtariamus teroristus“.