Rusijos karinis jūrų laivynas (KJL) sustiprins savo Baltijos laivyną labai tiksliais ginklais, atsižvelgdamas į planus dislokuoti Lenkijoje, netoli Rusijos sienos, amerikiečių raketas "Patriot".

Atveš daugiau raketų

„Pirmiausia bus sustiprinta esanti ant vandens ir po vandeniu bei aviacinė Baltijos laivyno dalis. Daugiausia dėmesio bus skiriama Baltijos laivyno papildymui korvetės klasės laivais su labai tiksliomis didelio nuotolio sparnuotosiomis raketomis", - naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė aukštas KJL atstovas, kurio pavardė nenurodoma.

Baltijos laivyno povandeninė dalis, pasak jo, gali būti sustiprinta jau turimų projektų dyzeliniais povandeniniais laivais, patobulintais ir pritaikytais apginkluoti labai tiksliais raketų kompleksais, taip pat statomais "Lados" tipo povandeniniais laivais.

Maskvos ketinimai neramina Lietuvos vadovus. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas portalui teigė, kad Kaliningrado karinės pajėgos jau dabar yra pakankamai stiprios.

„Rusijos politikai visuomet ragina reaguoti į Jungtinių Valstijų ar jos partnerių veiksmus, šaukia apie ginkluotės didinimą ir Kaliningrado grupuotės stiprinimą, nors ši grupuotė, mano manymu, ir taip yra pakankamai stipri. Todėl Lenkijos noras sustiprinti savo saugumą yra visiškai natūralus“, - sakė jis.

Pasak A.Anušausko, bet koks pajėgų koncentravimas arba didinimas Baltijos regione turi poveikį ir Lietuvos saugumui, todėl Vilnius privalo į tai reaguoti ir ieškoti sprendimų.

„Nepamirškime, kad esame NATO nariai, ir klausimai, turintys įtakos regiono saugumui turi būti su mumis aptariami“, - pabrėžė NSGK pirmininkas.

Derybos pakibo ant plauko

Ginkluotės stiprinimas gali ne tik pakenkti Baltijos regiono saugumui, bet ir apsunkinti Maskvos ir Vašingtono derybas dėl strateginės ginkluotės mažinimo, rašo įtakingas JAV laikraštis „The Washington Post“.

JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jimas Jonesas ir JAV štabų vadų komiteto pirmininkas admirolas Mike'as Mullenas šią savaitę Maskvoje susitiks su Rusijos oficialiais asmenimis ir bandys pašalinti likusias kliūtis naujai sutarčiai, kuri turėtų pakeisti 1991 m. Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį susitarimą. Pagal naują dokumentą abi šalys turėtų sumažinti branduolinių galvučių skaičių nuo 1675 iki 1500.

Derybos prasidėjo dar praėjusį pavasarį, bet kompromiso pasiekti kol kas nepavyko. „Patriot“ raketų dislokavimas prie Rusijos sienos dar labiau apsunkintų derybas, teigia analitikai.

Raketas pastums arčiau

NATO narė Lenkija, kuriai kelia nerimą labai kategoriška Rusijos užsienio politika, jau seniai skundėsi, kad jos teritorijoje nėra dislokuoti JAV kariai arba svarbios gynybinės sistemos, nors Varšuva uoliai siuntė lenkų karius į JAV vadovaujamas misijas Irake ir Afganistane.

Kai JAV prezidentu tapo Barackas Obama, Vašingtonas atsisakė ketinimų Lenkijoje dislokuoti JAV priešraketinės gynybos sistemos elementus - raketas gaudytojas. Tačiau Varšuva ir Vašingtonas praėjusių metų lapkritį pasirašė sutartį, kuri atveria kelią JAV priešlėktuvinių raketų "Patriot" dislokavimui Lenkijos teritorijoje.

Laikraštis „Gazeta Wyborcza“ šią savaitę pranešė, kad raketos Lenkijoje bus dislokuotos anksčiau numatytu laiku - balandį. Tik „Patriot“ baterijos vieta bus ne prie sostinės Varšuvos, o šiaurinėje Varmės ir Mozūrų vaivadijoje – vos už pusšimčio kilometrų nuo Kaliningrado srities. Ekspertų nuomone, šio tipo ginklų dislokavimui labiausiai tinkama vietovė, esanti netoli Morongo miesto, nors iš pradžių amerikiečių raketas planuota įkurdinti netoli Varšuvos esančioje Vesiolos vietovėje.

Pasak Lenkijos gynybos ministro Bogdano Klicho, dislokacijos vieta buvo pakeista ne dėl strateginių priežasčių, o siekiant užtikrinti geresnes JAV karių gyvenimo ir technikos eksploatavimo sąlygas.

Ministerija malšina aistras

Rusijos Gynybos ministerijos informacijos tarnyba, reaguodama į žiniasklaidos pranešimus, ketvirtadienį pareiškė, kad neplanuojama jokių Baltijos laivyno kovinės ir kiekybinės sudėties pokyčių dėl Amerikos raketų „Patriot“ dislokavimo Lenkijoje.

„Visos perginklavimo ir modernizavimo priemonės, kurių imamasi Rusijos laivynuose, taip pat ir Baltijos laivyne, vykdomos planingai, pereinant prie naujo ginkluotųjų pajėgų įvaizdžio ir pagal valstybinę apsiginklavimo programą“, - pabrėžė ministerija.

Generolui "Patriot" kelia juoką

Buvęs Rusijos karinių oro pajėgų (KOP) vyriausiasis vadas armijos generolas Anatolijus Kornukovas taip pat nelinkęs sureikšminti „Patriot“ dislokavimo Lenkijos teritorijoje.

„Jungtinėms Valstijoms toks žingsnis - tai mėginimas išsaugoti veidą ir autoritetą Lenkijos vadovybės akyse, kai buvo atsisakyta dislokuoti Lenkijoje Amerikos raketas-gaudytuvus“, - sakė jis naujienų agentūrai „Interfax“.

Pasak generolo, komplekso „Patriot“ galimybės yra ribotos. Jo raketos gali sunaikinti taikinius maždaug 75 km nuotoliu ir praktiškai nenaudingos ginantis nuo balistinių raketų.

„Kad patikimai uždengtų Lenkiją, amerikiečiai turi pastatyti maždaug šimtą tokių „Patriot“. Tada galbūt kažko galima tikėtis. O jeigu jie pastatys vieną ar du kompleksus, tai faktiškai nieko nereiškia. Jie bus sunaikinti per pirmąją smogiamosios aviacijos ataką“, - sakė A.Kornukovas.

Generolas abejoja, ar JAV atsiųs į Lenkiją patobulintus kompleksus, kuriais apginklavo savo armija.

„Tikriausiai duos pasenusius, nusususius „Patriot“, kurie stovės ir nieko išspręsti negalės. Manau, kad mums jaudintis dėl to nereikia. Juo labiau kad kompleksai "Patriot" bus mūsų taktinių raketų „Točka-U“ pasiekiamoje zonoje“, - paaiškino A.Kornukovas.

Atsakydamas į klausimą, ar nereikės Rusijai, atsižvelgiant į „Patriot“ dislokavimą, stiprinti savo smogiamųjų priemonių grupuotę Kaliningrado ypatingajame rajone, pavyzdžiui, pastatyti ten operatyvinius taktinius kompleksus „Iskander“, A.Kornukovas pažymėjo: „Aš nurodyčiau raketą "Točka-U", kuri kaip tik skrieja 105 km. Tai maža, nebrangi raketa. Būtų per daug garbės, atsakant į jų „Patriot“, naudoti "Iskander".