Nauja versija

Rumunijos politinė krizė prasidėjo 2024 m. pabaigoje, kai į antrąjį turą pateko iki tol niekam nežinomas kandidatas Călinas Georgescu. Gruodį Rumunijos Konstitucinis teismas panaikino prezidento rinkimų rezultatus, teigdamas, kad jie buvo paveikti  „agresyvios rusų hibridinės atakos“. Šį sprendimą jis pagrindė Rumunijos vidaus žvalgybos tarnybos ataskaita, kuri nurodė „TikTok“ kampaniją su grotažyme „Pusiausvyra ir integralumas“ kaip grėsmę nacionaliniam saugumui.

Tiriamosios žurnalistikos portalas „Snoop“ skelbia atskleidęs, kad už C. Georgescu palaikančiosios kampanijos stovėjo ne Rusija, o valdančioji Nacionalinė liberalų partija. Portalas, anksčiau ne kartą viešinęs schemas, kuriomis Maskva finansavo įvairius nuomonės formuotojus, žiniasklaidą ir dešiniuosius radikalus, tvirtina atsekęs, kad liberalų partija samdė kompaniją „Kensington Communication“, kuri per agentūrą „Fameup“ koordinavo 130 įtakos formuotojų kampaniją.

Agentūra „Fameup“ savo svetainėje skelbiasi galinti išreklamuoti bet kokį produktą. „Įtakos formuotojų rinkodara dar niekada nebuvo tokia paprasta. Mes sujungiame prekių ženklus tiesiogiai su vietiniais įtakos darytojais“, – rašė portalo „Snoop“ tyrimo autoriai.

Jų teigimu, kampanija tiesiogiai nerėmė C. Georgescu – formaliai ši kampanija skirta rinkėjų aktyvumui padidinti, tačiau visi vaizdo įrašus komentavę asmenys agitavo už C. Georgescu.

Manoma, kad valdantieji liberalai tikėjosi, kad jų kandidatas pateks į antrąjį turą, kur susidurs su nepopuliariu kraštutinių dešiniųjų kandidatu ir taip lengvai laimės, o rinkėjai balsuos už „mažesnę blogybę“. Panašiai jau buvo Rumunijoje per 2000 m. prezidento rinkimus, kai susigrūmė buvęs komunistas Ionas Iliescu ir nacionalistas Vadimas Tudoras: tarp „postkomunistinio maro“ ir „nacionalistinės choleros“ turėję rinktis rumunai pirmenybę atidavė „marui“.

Tačiau planas nepasisekė – valdančiųjų kandidatas Nicolae Ionel Ciucă gavo vos 9 proc. balsų ir nepateko į antrąjį turą, o C. Georgescu kampanija pavyko pernelyg gerai. Svarbi detalė – tarptautinė kompanija „Kensington Communication“ pabrėžia, kad jie niekada anksčiau nerengė ir ateityje nerengs jokių reklamos kampanijų C. Georgescu (ar kitiems tokio tipo kandidatams), nes jų vertybės neatitinka kompanijos vertybių.

Prieš dvi savaites surengtame pirmajame rinkimų ture triumfavo nacionalistas George’as Simionas, kuris save pristato kaip politinio elito priešą. Šis netikėtas rezultatas atspindi platesnę problemą: rinkėjų nepasitikėjimą valdančiuoju elitu ir socialinių tinklų įtaką rinkimams. Sekmadienį jis susikaus su dešiniuoju liberalu Bukarešto meru Nicusoru Danu.

Krizė nesiliauja didėjusi

Politinė krizė Rumunijoje aštrėja ekonomikos nuosmukio fone. Valstybės skola pastaraisiais metais smarkiai išaugo ir šiemet, Tarptautinio valiutų fondo (TVF) vertinimu, turėtų pasiekti 61 proc. BVP.

Skaičių galima vertinti nevienareikšmiškai. Palyginti su kitomis ES šalimis iš Vidurio ir Rytų Europos, jis didelis, o palyginti su labiausiai įsiskolinusiomis ES šalimis, Rumunijos skola atrodo valdoma. Pvz., Italijos valstybės skolos našta siekia 137 proc. BVP, Graikijoje, kur skolos rodiklis pastaraisiais metais mažėja, jis vis dar siekia 153 proc. Tačiau nerimą kelia tempas, kuriuo auga Rumunijos įsiskolinimas: 2019 m. jis buvo 36,5 proc. BVP, pandemijos metu šoktelėjo iki 49 proc.

Ekonomistai jau nuo 2016 m. stebi, kad viešosios išlaidos auga greičiau nei pajamos, o pasibaigus pandemijai, skirtingai nei dauguma šalių, Rumunija nepajėgė sustabdyti skolinimosi ciklo. Dėl to ekspertai kaltina netinkamus valdžios sprendimus, viešųjų išlaidų augimą. Reaguojant į infliaciją didinti atlyginimai viešajame sektoriuje, pensijos ir socialinės išmokos, tačiau šios išlaidos didėjo daug greičiau nei biudžeto pajamos. Pernai viešosios išlaidos padidėjo 19 proc., palyginti su ankstesniais metais, o mokestinės pajamos – tik apie 10 proc.

Praėjusiais metais viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai išaugo 15 proc., o privačiame sektoriuje – tik 10,1 proc. Kai kuriose srityse, pvz., sveikatos priežiūros sistemoje, didesni atlyginimai buvo būtini siekiant išlaikyti gydytojus ir slaugos personalą, kad neemigruotų į užsienį. Tačiau tokių sričių kaip švietimas darbo užmokesčio kėlimą tik ekonominius rodiklius, o ne visuomenės nuotaiką vertinantys ekspertai sieja su valdančiųjų noru įsiteikti rinkėjams.

Problemas gilina, kad Rumunija nesugebėjo pasinaudoti visomis ES lėšomis iš COVID atkūrimo fondo ir yra didelė priklausomybė nuo užsienio gamintojų, išgyvenančių įtampos metą. Rumunija – svarbi Vokietijos automobilių pramonės vertės grandinės dalis, todėl šios krizė ir JAV tarifai automobiliams ir prekėms iš ES atsiliepia ir Rumunijai.

Pernai valstybės biudžete atsirado didžiausias visoje ES 9,3 proc. BVP deficitas, kurį reikėjo kompensuoti naujomis skolomis. Be to, šalis fiksuoja didžiausią prekybos deficitą iš visų 27 ES valstybių – daugiau nei 8 proc.

Per pastaruosius penkerius metus didesnės vartotojų išlaidos buvo subalansuotos tokiu pat dideliu importo augimu. Didesni atlyginimai padidino paklausą, tačiau ją patenkino importas, o ne vietinė produkcija. Ekspertai pastebi, kad vienintelė produktų grupė, kurios prekybos balansas naudingas rumunams, – neapdoroti grūdai.

Ekonomistai jau nuo 2016 m. stebi, kad viešosios išlaidos auga greičiau nei pajamos, o pasibaigus pandemijai, skirtingai nei dauguma šalių, Rumunija nepajėgė sustabdyti skolinimosi ciklo.

Iš tiesų šalis kenčia nuo vadinamojo dvigubo deficito, negana to, kad valstybė kasmet susikuria naujų didelių skolų. Ekonomika taip pat importuoja daugiau, nei eksportuoja, ir turi didžiausią einamosios sąskaitos deficitą iš visų 27 ES šalių. Praėjusiais metais jis viršijo 8 proc.

Didėjantis atotrūkis tarp importo ir pardavimų į užsienį yra įspėjamasis ženklas apie ekonomikos disbalansą: daugelis įmonių tarptautiniu mastu nėra pakankamai konkurencingos, o pastarųjų metų augimą daugiausia skatino didėjantys atlyginimai ir didesnis privatus vartojimas.

Prireiks TVF pagalbos?

Prasta finansinė padėtis įsuka problemų spiralę: investuotojai skolina Rumunijai už palūkanas, didžiausias visoje ES. G. Simiono pergalė rinkimuose ir besitęsiantis politinis netikrumas dar labiau pabrangins skolinimąsi.

Dėl blogėjančios finansinės padėties visos trys pagrindinės reitingų agentūros: „Fitch“, „Moody’s“ ir „S&P“ – Rumunijos obligacijų reitingą nustatė tik vienu žingsniu aukščiau nei „šiukšlių“ lygio. Jos perspėjo, kad reitingas bus sumažintas, jei politinė situacija nesistabilizuos ir Vyriausybė nesugebės tvariai sutvarkyti biudžeto.

Sumažintas reitingas nereiškia ekonominio kolapso, tačiau dar labiau pasunkintų Vyriausybės skolinimąsi, o pensijų fondai ir draudikai būtų priversti parduoti Rumunijos obligacijas, nes įstatymai juos įpareigoja laikyti tik pirmos klasės vertybinius popierius.

Finansų ministras Tanczos Barna pažadėjo šiais metais sumažinti biudžeto deficitą iki 7 proc., daugiausia įšaldant viešojo sektoriaus atlyginimus ir pensijas. Vyriausybė prognozuoja, kad skola pasieks piką 2029 m. – bus 62,6 proc. BVP, o paskui pradės mažėti.

Tačiau ne visi trykšta tokiu optimizmu. Viena vertus, Vyriausybė savo biudžeto plane remiasi tvirtu ekonomikos augimu, kuriuo stebėtojai jau nebetiki. Kita vertus, įtampą dar labiau didina politinis nestabilumas. Šiandien Rumunijoje laikinai pareigas eina ne tik prezidentas (atsistatydinus Klausui Iohannesui, šias pareigas eina Senato pirmininkas Ile Bolojanas), bet ir premjeras. Kai visų trijų valdančiosios koalicijos partijų remtas kandidatas į prezidentus Crinas Antonescu per pakartotinius rinkimus užėmė tik trečiąją vietą, atsistatydino premjeras Marcelis Ciolacu – laikinuoju paskirtas vicepremjeras, vidaus reikalų ministras Catalinas Predoiu.

„Visa politinė sistema atsidūrė aklavietėje“, – „Der Standard“ citavo politologą Marių Ghinceą iš Ciuricho ETH. Jis prognozuoja „politinių krizių kupiną vasarą“, nes Vyriausybė nesugebės atlikti skubiai reikalingų biudžeto korekcijų, kurių reikalauja Europos Komisija.

Padėtis tokia dramatiška, kad Bukarešte spėliojama, ar Rumunijai neteks pasinaudoti TVF pagalba – pastarąjį kartą tai buvo po 2008 m. finansų ir ekonomikos krizės.

Akivaizdus paradoksas: balsuodami už G. Simioną rinkėjai nori nubausti valdančiusius, tačiau baudžia save. Tyrimų instituto IRSOP duomenimis, 43 proc. mano, kad uždirba per mažai, 37 proc. skundžiasi infliacija, o 10 proc. baiminasi ekonomikos krizės. Nesisteminio populisto pergalės atveju situacija imtų gerėti tik per stebuklą.