„Nusprendžiau dalyvauti varžybose dėl NATO generalinio sekretoriaus pareigų“, – žurnalistams sakė K. Iohannisas ir pridūrė, kad „prisiima šį kandidatavimą Rumunijos vardu su visa atsakomybe“ bei žadėdamas „atnaujinti perspektyvą“ Aljansui svarbiu metu.

Pastaruosius dvejus metus Vakarų gynybos Aljansas išgyvena sudėtingą saugumo aplinką Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje.

Manoma, kad Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte yra pirmaujantis kandidatas vadovauti Aljansui ir pakeisti J. Stoltenbergą, jo galimą kandidatavimą parėmė Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija ir Vokietija. Tačiau Budapeštas pareiškė, kad nepalaikys Vengrijos vyriausybę kritikavusio M. Rutte‘s.

Tikimasi, kad dešimtmetį vadovavusio buvusio Norvegijos ministro pirmininko J. Stoltenbergo įpėdinis bus paskelbtas iki liepos mėnesio NATO viršūnių susitikimo Vašingtone.

„Atsižvelgdamas į dabartinį saugumo kontekstą, esu įsitikinęs, kad atėjo laikas mūsų šaliai prisiimti dar didesnę atsakomybę euroatlantinėje lyderystėje“, – sakoma K. Iohanniso, kurio šalis ribojasi su Ukraina, pareiškime.

Pasak prezidento, Rumunija „labai gerai supranta, taip pat ir iš istorinių iššūkių mūsų regionui perspektyvos, dabartinę saugumo padėtį, kurią sukūrė Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą“. K. Iohannisas pridūrė, kad „NATO taip pat reikia atnaujinti savo misijos perspektyvą“.

Pagal NATO taisykles visos narės turi paremti vieną kandidatą, kad būtų priimtas sprendimas.