Nors Rusijos rublis truputį atsigavo, bet tai nedaug palengvino situaciją šeimų, kurios užsienio valiuta yra paėmusios paskolas ir už jas įsigijusios nekilnojamojo turto. Daugeliui jų gresia prarasti sunkiai įgytus namus ar butus.

Pernai perpus kritusi rublio vertė išpūtė ne tik importuojamų prekių, bet ir už valiutą įgyto nekilnojamojo turto kainą. Paskolos eurais žmonėms buvo patrauklesnės dėl mažesnių palūkanų, bet  dabar mokestis tapo itin sunkia našta – nors rublis pastaruyoju metu šoktelėjo 15 procentų, Olgos šeimai svajonė turėti nuosavą būsta virto košmaru – išmokos už paskolą beveik padvigubėjo.

„Dirbame abu – ir vyras, ir aš, algos mokamos reguliariai, bet reikia nepamiršti, kad tikroji rublio vertė smuko du su puse karto. Tad net ir susiklosčius palankiausiam mūsų pajamų scenarijui du su puse karto jos nepadidės“, – sako maskvietė Olga Panženskaja.

Užsienio valiuta paskolas paėmę žmonės dėl tokios padėties iš dalies kaltina valdžią, kuri žadėjo užtikrinti ekonomikos ir finansų stabilumą. Todėl ir Olga tikisi vyriausybės paramos, nes tokio smukimo šalies gyventojai tikrai negalėjo numatyti.

„Esant tokiai padėčiai valstybė turi suteikti realią paramą, paprasti žmonės tokių procesų negali numatyti“, – kalbėjo O. Panženskaja.

Du vaikus auginanti šeima laiku moka paskolos išmokas, bet išlaidas sumažino kiek įmanoma, ieško paildomų darbų, kartais tenka skolintis pinigų iš draugų. Kai kurie komerciniai banko siūlo programas skoloms palengvinti, bet Olgos nuomone, jos neveiksmingos, nes vis tiek reikia mokėti sunkiai surenkamą sumą.

Paskolas užsienio valiuta turintys piliečiai susibūrė į judėjimą, rašė laišką V. Putinui. Tokių šeimų kaip Olgos Rusijoje ne mažiau negu 70-mt tūkstančių. Ne vienai jaunai šeimai tenka atidėti planus susilaukti atžalos. Kai kurie, patarti Rusijos centrinio banko, smunkant rubliui bandė pasikeisti valiutines paskolas į rublines, bet nesulaukė bankų atsakymo. Bankai turi savų argumentų ir žada kitų lengvatų – atidėti mokėjimus arba pratęsti jų terminą.

„Centrinis bankas siūlo fiksuotu kursu – 39 rubliai už dolerį keisti valiutines paskolas į rublius, bet tuomet mes patirtume miiniškų nuostolių – maždaug dviejų su puse milijardų rublių“, – sako banko vadovas Andrejus Malcevas.

Įpykę valiutines paskolas paėmę žmonės jau rengė ne vieną protesto akciją, o trečiadienį kai kurie žada pradėti bado streiką. Tačiau jų pyktis nukreiptas į centrinio banko vadovą, ne į Kremlių.