Konfliktui pakanka mažos žiežirbos, o Kremliaus klanai nutarė į NATO išsiųsti žmogų-degtuką.

Viskas kunkuliuoja, verda – šitaip NATO ir Rusijos santykių būklę apibūdino Dmitrijus Rogozinas ir pridūrė: „Šaltoji taika – vis geriau negu karštasis karas.“ Praėjusią savaitę jis pats atsidūrė šiame verdančiame katile, kai prezidentas Vladimiras Putinas paskyrė šį aršų nacionalistą nuolatiniu Rusijos atstovu prie NATO.

Išmesta Kremliaus marionetė

Verdančiame politinių aistrų sūkuryje D.Rogozinas, telegeniškas gražbylys populistas, jaučiasi it žuvis vandenyje. Šis žodžio kišenėje neieškantis ir aštrių replikų negailintis politikas net leido sau iš Valstybės Dūmos tribūnos šaipytis iš Gruzijos ir jos prezidento Michailo Saakašvilio, gruzinišku akcentu pasakoti politiškai nekorektiškus anekdotus.

Sunkiai kopdamas politinės karjeros laiptais – tai traukdamasis, tai vėl grįždamas į politiką – D.Rogozinas dažnai atliko atstumtojo vaidmenį. Bent taip jis rašo savo knygoje „Tautos priešas“.

Kremlius, per rinkimus siekdamas atimti balsus iš komunistų, 2003 m. sukūrė nacionalistinę partiją „Tėvynė“ („Rodina“), bet po dvejų metų jos lyderis D.Rogozinas pateko valdžios nemalonėn ir buvo priverstas pasitraukti iš partijos pirmininko posto.

Tačiau atstumtuoju D.Rogozinas tapo, nes bandė nepaklusti Kremliui. Iš pradžių demonstravęs lojalumą, 2005 m. jis prisidėjo prie komunistų ir liberalų rengtų protesto akcijų prieš V.Putino socialines reformas.

„V.Putinui jis tapo išdaviku, o išdavikams prezidentas neatleidžia“, – teigė rusų politologas Stanislavas Belkovskis.

Netikėtas sugrįžimas

Nuo to laiko D.Rogozino politinė karjera pradėjo ristis žemyn. Štai kodėl jo paskyrimas nuolatiniu Rusijos atstovu prie NATO buvo toks netikėtas.

Saugumo ekspertas Jevgenijus Limarevas teigia, kad šis žingsnis yra konfliktuojančių Kremliaus klanų derybų rezultatas. „Tai viena iš asmeninių V.Putino nuolaidų jėgos klanui, proteguojančiam D.Rogoziną, – dienraščiui teigė ekspertas. – Nuolaida priverstinė. Ja siekiama sušvelninti klano nepasitenkinimą, kad prezidento įpėdiniu paskirtas „liberalus“ Dmitrijus Medvedevas.“

Pasak J.Limariovo, D.Rogoziną išgelbėjo jo bičiuliai Gynybos ministerijoje, Generaliniame štabe ir žvalgyboje.

„Vanagas“ ir „balandis“

Ekspertai sutartinai trimituoja, esą D.Rogozino paskyrimas reiškia, jog Rusija griežtina toną NATO atžvilgiu. Tačiau kai kurie politologai neskuba daryti prognozių, kaip tai paveiks Maskvos ir Šiaurės Atlanto aljanso santykius.

„Klausimas ne kaip tai pasireikš praktiškai, o ar ilgai Kremlius mano tokios linijos laikytis, – dienraščiui sakė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata. Pasak jo, situacija taps aiškesnė tik po Rusijos prezidento rinkimų.

„Galime spėlioti ir taip: D.Rogozinas, pagrįstai vadinamas vanagu, nuosekliai laikysis Maskvos instrukcijų išlaikyti griežtą toną, o iš esmės ruoš „diplomatinę“ dirvą derėtis įvairiais klausimais. Tokio pobūdžio derybos įtikimos, jei iš tikrųjų D.Medvedevas taps Rusijos Federacijos prezidentu, – sakė R.Lopata. – Šaip ar taip, Vakaruose jis vis dar priskiriamas prie, pavadinkime, Rusijos proliberalų. Palaikydama tokį įvaizdį Rusija gali sušvelninti poziciją. Kitaip tariant, D.Medvedas tarsi imtųsi „balandžio“ vaidmens.“

Tačiau saugumo ekspertas J.Limariovas prognozuoja, kad D.Medvedevas ilgai nesitaikstys su D.Rogozinu.

„D.Medvedevas jo negali pakęsti ir tikrai akimirksniu atleis, kai tik pajėgs tai padaryti ir kai pasitaikys palanki proga“, – pareiškė jis pridūrė, kad D.Rogozino tikslas – kelti skandalus ir imtis provokacijų. Todėl NATO turėtų pamiršti viltis surasti bendrą kalbą su naujuoju Rusijos atstovu.

Įtampa kyla

Kad ir koks būtų politinis D.Rogozino likimas, Rusija pradėjo griežtinti toną dialoge su NATO itin įtemptu metu, kai kulminaciją gali pasiekti Kosovo problema. Šios Serbijos provincijos valdžia kitą mėnesį žada paskelbti nepriklausomybę. Pagrindinės NATO šalys – JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija – ketina palaikyti tokį sprendimą. Rusija per trečiadienio Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį darsyk pakartojo, kad su tuo nesitaikstys.

Įtampa kyla ir dėl NATO plėtros į Rytus. Šią savaitę Ukraina nusiuntė Šiaurės Atlanto aljanso generaliniam sekretoriui Jaapui de Hoopui Schefferiui laišką, kuriame išreiškė norą jau šį balandį prisidėti prie narystės NATO veiksmų plano.

Maskva akimirksniu pagrasino peržiūrėsianti santykius su Kijevu, jei šis įstos į Šiaurės Atlanto aljansą.