V. Putinas: prisijungusi Krymą Rusija tapo stipresnė

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį, lankydamasis Kryme, kurį Rusija aneksavo kovo mėnesį, pareiškė, kad su Krymu Rusija tapo stipresnė.

Valstybės galva priminė, kad prieš 230 metų, 1784 metų vasarį, imperatorės Jekaterinos vienas Juodosios jūros uostas tapo Sevastopoliu.

„Rugsėjį minėsime didvyriškos Sevastopolio gynybos per Krymo karą 160-ąsias metines. Esu įsitikinęs, kad ir 2014-ieji pateks į jo metraštį, visos mūsų šalies metraštį kaip metai, kuriais čia gyvenančios tautos tvirtai apsisprendė būti kartu su Rusija. Tuo pačiu patvirtino savo ištikimybę istorinei tiesai ir mūsų protėvių atminimui“, – pabrėžė V.Putinas.

Pažymėjęs, kad laukia daug darbų, Rusijos prezidentas pažymėjo, jog visi sunkumai bus įveikti. „Nes mes esame kartu, vadinasi, mes tapome dar stipresni“, – pareiškė V.Putinas trumpoje kalboje, sakytoje po karinio parado Sevastopolyje.

Mariupolyje per specialiąją operaciją nukauta 20 teroristų, pranešė vidaus reikalų ministras

Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas savo „Facebook“ paskyroje pranešė, kad apie 60 ginkluotų teroristų penktadienį puolė Mariupolio miesto milicijos skyrių; per susirėmimą su vyriausybės kariais 20 teroristų sunaikinta, keturi paimti į nelaisvę; dauguma puolusiųjų, metę savo ginklus, išsilakstė ir pasislėpė gyvenamuosiuose kvartaluose.

„Mūsų nuostoliai – vienas nukautas, penki sužeisti, tikrinami ginkluotųjų pajėgų nuostoliai“, – sakė A.Avakovas.

Mariupolio vadinamosios savigynos štabe patvirtino, kad Ukrainos pajėgos šturmavo miesto milicijos skyrių, kuriame esą užsibarikadavo Kijevo įsakymams nepaklusę milicininkai.

Donecko srities milicija, savo ruožtu, nurodė, kad Ukrainos pajėgos stengėsi atkovoti Mariupolio milicijos skyrių, kurį buvo užėmę vadinamosios Donecko Liaudies Respublikos atstovai.

Vietinė žiniasklaida pranešė, kad minimas milicijos pastatas dega. „Per gaisrą skyriuje buvo milicijos pareigūnai. Teisėsaugininkai, tarp kurių buvo ir moterų, skubiai evakavosi; daugeliui teko šokti pro langus“.

Anot medikų, per antiteroristinę operaciją Mariupolyje žuvo trys žmonės, dar 25 sužeisti ir pristatyti į gydymo įstaigas; tai pranešė Donecko srities administracijos sveikatos apsaugos skyrius, pridurdamas, kad duomenų apie bendrą žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių medikai neturi.

Ukrainos žinių portalas 0629.ua, remdamasis Aukščiausiosios Rados deputatu Olehu Liaška, paskelbė, kad Mariupolio milicijos skyrius visiškai sudegė.

Rytų Ukrainos sukilėliams vadovaus „rusų pulkininkas“

Prorusiški separatistai Ukrainos rytuose penktadienį savo vadu išsirinko žmogų, kuris, kaip įtaria Kijevo vyriausybė, yra Rusijos saugumo tarnybų pulkininkas.

Igoris Strelkovas, šiuo metu vadovaujantis sukilėliams Slovjanso mieste, „pasiūlytas vadovauti visoms savigynos pajėgoms Donbaso regione“, pareiškė Donecko „liaudies gubernatoriumi“ pasiskelbęs Pavelas Gubarevas.

P.Gubarevas tai pareiškė kreipdamasis į didžiulę minią žmonių prorusiško sukilimo židiniu tapusiame Slovjanske, šiam 110 tūkst. gyventojų turinčiam miestui švenčiant sovietų pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines.

43 metų I.Strelkovas Ukrainos slaptajai tarnybai yra žinomas kaip Rusijos GRU pulkininkas Igoris Girkinas, gyvenantis Maskvoje.

Jis buvo susietas su septynių ESBO stebėtojų pagrobimu ir laikymu.

Kijevas paskelbė įrašus, kuriuos vadina susektais jo pokalbiais su V.Putino specialiuoju pasiuntiniu Vladimiru Lukinu apie tuos ESBO karininkus.

Kaip nurodo Ukrainos slaptosios tarnybos, I.Strelkovas vasario mėnesį buvo nuvykęs į Simferopolį Kryme, kuris visai netrukus po to buvo Maskvos aneksuotas.

Interviu vienam Rusijos bulvariniam laikraščiui jis sakė, kad „nenori sustoti Donecke“.

„Mes norime išvaduoti Ukrainą nuo fašistų“, – sakė jis. I.Strelkovas pavadino Ukrainą žlugusia valstybe ir pareiškė, kad tarptautinė bendrija nepradės „dėl jos Trečiojo pasaulinio karo“.

Mariupolyje per susirėmimus žuvo 2 žmonės, 8 sužeisti

Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje du žmonės žuvo, o dar aštuoni buvo sužeisti per penktadienį įsiplieskusį susirėmimą tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų kovotojų, pranešė vietos žiniasklaida, remdamasi gydytojų informacija.

„Keturi dideli tankai atvažiavo į vietovę „Ahrobaza“ pakeliui į Mariupolį 12 val. 50 min. (vietos ir Lietuvos laiku). Pasak gydytojų, žuvo du žmonės, o dar aštuoni buvo sužeisti“, – nurodė naujienų portalas 0629.ua.Agentūra nurodė, kad milicijos pareigūnai mėgino susigrąžinti sukilėlių užimtą Vidaus reikalų ministerijos pastatą ir buvo apšaudyti prorusiškų kovotojų.

Vietos milicija rytinėje Donecko srityje, kuris yra prorusiško sukilimo prieš provakarietišką Kijevo vyriausybę centras, pareiškė negalinti komentuoti to incidento.

Mariupolio žurnalistė Tetjana Ignačenko sakė, kad įnirtingos kautynės vyko prie milicijos būstinės, užimtos prorusiškų sukilėlių. Pasak jos vienas kovotojas žuvo, o dar šeši buvo sužeisti.

Tuo tarpu Ukrainos naujienų portalas „Insider“ paskelbė, kad žuvo aštuoni sukilėliai.

Į maždaug pusę milijono gyventojų turintį miestą, kuris yra svarbus pramonės ir laivybos centras, Ukrainos pajėgos iškvietė kelias šarvuotąsias mašinas.

Ukrainos premjeras baiminasi Rusijos provokacijų, minint Pergalės dieną

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pareiškė bijantis, kad pastaruoju metu iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino lūpų pasigirdę švelnesnio tono pareiškimai yra įžanga į provokaciją.

„Esu susirūpinęs dėl Vladimiro Putino pareiškimo. Jis kelia blogą nuojautą. Jie sako vieną, o daro kita. Po šio pareiškimo paprašiau teisėsaugos pareigūnų sustiprinti saugumo priemones Gegužės 9-ąją“, – A.Jaceniukas sakė Ukrainos televizijai, Kijevui sugriežtinus saugumo priemones penktadienį, minint Sovietų Sąjungos pergalės Antrajame pasauliniame kare dieną.

Trečiadienį Kremliaus lyderis apstulbino pasaulį, iš pažiūros smarkiai pakeitęs poziciją Ukrainos atžvilgiu ir paraginęs jos rytiniame regione veikiančius prorusiškus separatistus atidėti sekmadienį planuojamus surengti referendumus dėl tų regionų nepriklausomybės, taip pat išreiškęs palaikymą gegužės 25-ąją turintiems įvykti nacionaliniams prezidento rinkimams.

Tačiau sukilėliai, kontroliuojantys daugiau nei 12 miestų rytų Ukrainoje, ignoravo šį prašymą, žadėdami surengti balsavimus, kurie neabejotinai pakurstys įtampą.

Tuo metu, kai Maskvos Raudonojoje aikštėje buvo demonstruojamas patriotinis įkarštis ir karinė technika, Ukraina planavo surengti tik kuklų Pergalės dienos minėjimą, siekdama išvengti smurto prasiveržimo.

Kijevo miesto tarybos vadovas uždraudė didelius viešus susirinkimus ir paradus sostinėje, baimindamasis, kad veteranus gali atakuoti prorusiški provokatoriai.

Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas paragino žmones visoje šalyje būti budriais dėl galimų prorusiškos stovyklos provokacijų.

„Aplink mūsų sostinę buvo įkurti patikros postai, kur vyksta kruopštūs patikrinimai, nes numatome provokuojamus veiksmus, kurių gali pasitaikyti gegužės 9 dieną, – jis sakė Ukrainos televizijai pirmadienį. – Ir ne vien sostinėje. Būtina išlikti budriais visuose šalies regionuose. Gali būti diversantų. Gali būti provokatorių. Prieš mus faktiškai vyksta karas, todėl turime būti pasiruošę atremti šią agresiją.“

Kijevo televizijos centre – įtartinas kabelių gaisras

Kijevo televizijos centrą praeitą naktį be elektros palikęs gaisras kabelių tunelyje penktadienį pareigūnams sukėlė įtarimų, o viena iš jų socialiniame tinkle „Facebook“ kėlė prielaidą, kad šis incidentas galėjo būti Rusijos „diversija“.

Tačiau Kijevo srities administracijos vadovas Volodymyras Bondarenka sakė, kad liepsnos veikiausiai įsiplieskė dėl elektros trumpojo jungimo.

„Tai ne diversijos aktas“, – pažymėjo jis, tačiau pridūrė, kad pradėtas tyrimas.

Tuo tarpu Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pavaduotoja Viktorija Siumar savo „Facebook“ paskyroje kėlė priešingą versiją.

Pasak jos, „pirminė informacija“ rodo, kad kažkas į požeminį kabelių tunelį įmetė Molotovo kokteilį.

„Tik profesionalas būtų žinojęs, kur yra tie kabeliai“, – pareiškė V.Siumar, teigdama, kad šis incidentas yra „klasikinė diversija“.

Pareigūnė pridūrė, kad „būtų logiška, jog Rusijos žvalgybos vadovaujasi leninizmo doktrina“ – atakuoti strategiškai svarbius ryšių postus.

Gaisras tunelyje tarp televizijos centro ir televizijos bokšto buvo greitai užgesintas, o televizijos centre buvo įjungti elektros generatoriai.

Rusija pareikalavo išankstinio apmokėjimo už dujas iš krizės prislėgtos Ukrainos

Europai iškilo grėsmė artimiausiu laiku pristigti energetikos išteklių, kai Maskva ketvirtadienį nurodė krizės prislėgtai Ukrainai iš anksto apmokėti už visas iš Rusijos importuojamas dujas, nes Kijevas yra įsiskolinęs milijardus dolerių.

Šis žingsnis, apie kurį jau seniai buvo perspėjama, kelia pavojų apsirūpinimui dujomis didelėje Europos Sąjungos (ES) dalyje, nes beveik 15 proc. rusiškų dujų, suvartojamų 28 šalių bloko, tiekiamos tranzitu per Ukrainą.

Kijevas atsisakė iki nustatyto termino apmokėti už importuotas dujas, protestuodamas dėl Rusijos sprendimo beveik dvigubai padidinti jų kainą kaimyninei šaliai po to, kai vasarį buvo nuverstas Kremliaus palaikomas Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimas.

Rusijos energetikos ministerija nurodė, kad Ukraina iki numatyto galutinio termino trečiadienį nepadengė 3,5 mlrd. JAV dolerių (8,68 mlrd. litų) įsiskolinimo, todėl nuo birželio 1-osios už dujas Kijevas privalės apmokėti iš anksto.

„Rusija įveda išankstinio apmokėjimo režimą už dujų tiekimą Ukrainai“, – sakoma energetikos ministro Aleksandro Novako pranešime.

Prezidentas Vladimiras Putinas praeitą mėnesį 18 ES šalių adresuotame laiške perspėjo, kad Maskva reikalaus iš Ukrainos iš anksto sumokėti už dujas, jeigu Europa nepadės Kijevui sumokėti sumos, kurią jis skolingas Rusijos dujų eksporto monopolininkei „Gazprom“.

„Rusija nebegali – ir neprivalo – viena nešti Ukrainos ekonomikos palaikymo naštą, suteikdama jai nuolaidas už dujas ir atleidžianti nuo skolų, faktiškai apmokėdama savo subsidijomis Ukrainos ir ES šalių prekybos deficitą“, – pažymėjo A.Novakas.

ES atsidūrė keblioje padėtyje, nes Ukraina, kurios valstybės iždas ištuštėjęs, yra beveik visiškai priklausomas nuo 17 mlrd. JAV dolerių finansinės pagalbos paketo, kurį per dvejus metus pažadėjo suteikti Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Tikėtina, kad Kijevas nesugebės apmokėti skolų ir pradės savintis dujas, kurias Rusija tranzitu tiekia savo klientams Europoje.

46 mln. gyventojų turinti šalis pradėjo savintis Europai skirtas dujas, kai Maskva nutraukė tiekimą Ukrainai per ankstesnius ginčus dėl kainų 2006 ir 2009 metais.

Ukraina iš Rusijos importuoja apie pusę savo suvartojamų dujų. Praeitais metais „Gazprom“ perpumpavo kaimyninei šaliai apie 30 mlrd. kubinių metrų dujų.

Tuo tarpu Europa 2013 metais nupirko iš Rusijos daugiau nei 160 mlrd. kubinių metrų dujų.

Analitikai prognozuoja, kad dujų tiekimo krizė trumpuoju laikotarpiu Europai nebus labai aštri, nes po neįprastai šiltos žiemos ES šalys sukaupė daug atsargų.

Tačiau Bendrijos mėginimai išspręsti ginčą dėl apmokėjimo už dujas iki šiol buvo bergždžios. Naujienų agentūra "Interfax" citavo A.Novaką, kad naujas trišalių derybų etapas vyks pirmadienį Briuselyje.

Kijevas šią savaitę gavo pirmąją 3,19 mlrd. dolerių (7,91 mlrd. litų) išmoką pagal TVF pagalbos paketą, o Ukrainos energetikos ministras sakė, kad tos lėšos gali būti panaudotos apmokėti skolai už Rusijos tiektas dujas.

Tačiau energetikos ministras Jurijus Prodanas pabrėžė, kad Kijevas pasiryžęs mokėti „Gazprom“ tik pagal ankstesnį tarifą – 268,5 JAV dolerio (665,9 lito) už tūkstantį kubinių metrų, o ne pagal naująjį – 485,5 dolerio (1204 litus).

„268,5 dolerio už tūkstantį kubinių metrų – ekonomiškai pagrįsta kaina, pagal kurią Ukraina pasiruošusi atsiskaityti (su „Gazprom“), naudodama pirmąją TVF išmoką“, – Ukrainos žiniasklaida citavo J.Prodaną.

Ukrainos vadovai siūlo apskritojo stalo diskusiją apie sukilimą rytuose

Ukrainos laikinasis prezidentas ir vyriausybės vadovas ketvirtadienį pasiūlė organizuoti apskritojo stalo diskusiją konfliktui šalies rytuose išspręsti, kurioje dalyvautų politinės jėgos ir visuomeninės grupės iš visų regionų, o pagelbėti būtų pakviesti tarptautiniai tarpininkai.

Prezidentas Oleksandras Turčynovas ir premjeras Arsenijus Jaceniukas bendrame pareiškime taip pat pakartojo savo anksčiau išsakytą siūlymą suteikti amnestiją visiems asmenims, kurių „rankos nebuvo suteptos krauju“ per susirėmimus Ukrainos rytuose, kur vyksta prorusiškų separatistų sukilimas prieš Kijevo valdžią.

Prezidento tinklalapyje paskelbtame pareiškime iš esmės nebuvo nieko labai naujo, tačiau jis atspindėjo svarbiausius Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkaujančio šveicaro Didier Burkhalterio (Didjė Burkhalterio) ketvirtadienį pristatyto taikos „kelio gairių“ projekto elementus.

Šis planas trečiadienį buvo aptartas Maskvoje.

„Šiandien skelbiame iniciatyvą organizuoti visos Ukrainos apskritojo stalo diskusiją dėl nacionalinės vienybės. Esame pasirengę kalbėtis su visais, kurie turi teisėtų politinių tikslų ir yra pasiruošę siekti jų teisėtomis priemonėmis - su tais, kurių rankos nesuteptos krauju“, - sakoma pareiškime.

„Kad šis procesas būtų kiek įmanoma efektyvesnis, manome, kad būtų naudinga pasitelkti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos patirtį“, - priduriama jame.

Kijevas anksčiau pareiškė nevesiantis derybų su „teroristais“ - taip jis vadina asmenis, vadovaujančius sukilimui šalies rytuose.

Maskva atmeta tokį apibūdinimą ir sako, kad Ukrainos valdžia turi kalbėtis su visomis konflikto šalimis, įskaitant tuos žmones, kuriuos Kijevas vadina teroristais.

Šveicarijos parengtame dviejų puslapių taikos „kelio gairių“ plane, kurį matė agentūra „Reuters“, teigiama, kad „turi būti skubiai ištirti visi smurto aktai, ir visi kalti asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn“. ESBO savo ruožtu parems tokias priemones „karštąja linija“ ir atsiųsdama ekspertų grupę, kuri darbo galėtų imtis nuo gegužės 15 dienos.

Pagal šį planą, amnestija būtų suteikta „protestuotojams ir tiems, kurie atsitraukė iš pastatų bei kitų viešų vietų ir atidavė ginklus, išskyrus tuos asmenis, kurie būtų pripažinti kaltais dėl itin sunkių nusikaltimų“.

Plane vardijamos įvairios priemonės, kaip ši 57 valstybes vienijanti organizacija, kuriai priklauso ir Rusija, galėtų padėti, įskaitant tarpininkavimą, nuginklavimą ir plataus nacionalinio dialogo organizavimą.