Nuo „duoklės Rusiai davėjų“ iki „Europos marionečių“ – tokia, kabutėse, didinga Lietuvos istorija vaizduojama Maskvos centre iškabintuose plakatuose.

„Pirmiausia – tai desperacija“, – tikino Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Penkerius metus ambasadoriumi Maskvoje dirbęs R. Motuzas prisimena, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nuolat priekaištaudavo Lietuvai, esą ji buvo viena pirmųjų, pradėjusių griauti Sovietų Sąjungą.

„Tai – nacizmo ir imperializmo apraiškos, kurios aiškiai parodo: jei kartais svarstome, galbūt Rusija neturi pretenzijų, gal perdedame – tai šie veiksmai įrodo, kad pretenzijos tikrai egzistuoja“, – kalbėjo R. Motuzas.

Pasak jo, Kremlius ypač pyksta, kad Baltijos šalys sėkmingai vystosi be Rusijos ir nenori, kad ši sėkmės istorija įkvėptų Ukrainą ar Moldovą.

„Maskva puikiai supranta: sėkmės istorija yra nenaudinga toms valstybėms, kurios siekia integruotis į Europos Sąjungą ar NATO. Ji tiesiog labai neparanki“, – teigė R. Motuzas.

Maskva puikiai supranta: sėkmės istorija yra nenaudinga toms valstybėms, kurios siekia integruotis į Europos Sąjungą ar NATO.

Politologas Nerijus Maliukevičius pastebi, kad Baltijos šalis menkinančios žinutės skleidžiamos jau daugelį metų. Tai prasidėjo tada, kai Baltijos šalių vadovai atsisakė dalyvauti gegužės 9-osios minėjimuose Maskvoje. Nauja tai, kad anksčiau tokius pareiškimus skleisdavo tik kraštutiniai veikėjai, o dabar tai jau oficiali retorika.

„Vis labiau kraštutinės, agresyvios, šabloninės propagandinės žinutės persikėlė į oficialią žiniasklaidą, plakatus ir kitą komunikaciją“, – komentavo N. Maliukevičius.

Plakatuose kliūva ir latviams – rašoma apie tariamą perėjimą nuo letų genties iki kabutėse „latvių tautos“, tarsi tokios iš viso nebūtų.

Buvusi Estijos premjerė, dabartinė ES užsienio reikalų vadovė vaizduojama kaip daug lojantis, bet nepavojingas kiemsargis.

„Kuriamas apsiaustos tvirtovės įvaizdis – suprask, visi aplinkui priešai: didieji priešai – Amerika ir NATO, o Baltijos šalys – tik mažos marionetės“, – kalbėjo politologas.

Istorikas Algimantas Kasparavičius plakatus apibūdino senovės graikų filosofo Aischilo žodžiais: „Kai prasideda karas, pirmoji auka – tiesa.“

„Šiuo atveju miršta ir istorinė tiesa, kartu su kitomis tiesomis“, – teigė A. Kasparavičius.

Pasak istoriko, yra šaltinių, kad XI a. Kijevo Rusios kunigaikštis rengė žygį į lietuvių žemes, tačiau kaip jis baigėsi – istorikai nesutaria.

„Patikimų faktų, kad lietuviai mokėjo duoklę Rusios kunigaikščiams, nėra“, – aiškino jis.

A. Kasparavičius plakatus vertina kaip vienos iš daugelio Rusijoje veikiančių istorinių bendrijų projektą.

„Esu tikras – bent jau dalis Rusijos profesionalių istorikų gėdijasi šios ekspozicijos“, – pridūrė jis.

Neseniai Rusijoje pasirodė ir nauja Lietuvos istorija. Ją rašė prieštaringai vertinami veikėjai iš Lietuvos ir Rusijos, o įžangą parašė pats užsienio reikalų ministras S. Lavrovas.

Šiame leidinyje gausu faktų iškraipymų, keliamos abejonės Lietuvos valstybingumu, o Rusijos imperialistinė politika teisinama kaip būtina priemonė prieš kaimynines valstybes.