Nuo 1995 metų šalyje nužudyta daugiau kaip 20 bankininkų

Rusijos centrinio banko (RCB) vadovo pirmasis pavaduotojas Andrejus Kozlovas, į kurį prie vieno Maskvos stadiono užpuolikai trečiadienį paleido automatų šūvių seriją, vakar ligoninėje mirė nuo sužeidimų. Per užpuolimą buvo nušautas ir bankininko vairuotojas. Manoma, kad su bankininku susidorota dėl principingos jo veiklos. Kol kas nežinoma, kas jį pakeis.

Kontrolinis šūvis paleistas į vairuotoją

41 metų A.Kozlovui, kuris buvo atsakingas už neskaidrios bankininkystės sistemos sutvarkymą, dėl šautinių žaizdų krūtinėje ir galvoje naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį buvo skubiai atlikta operacija. Kaip pranešė dienraštis “Kommersant”, A.Kozlovą po pasikėsinimo buvo ištikusi koma. Anksti ryte jis mirė.

Užpuolikai bankininko laukė prie stadiono Sokolnikuose Maskvos šiaurės rytuose, kur įvyko banko darbuotojų futbolo rungtynės. Žiniasklaidos pranešimuose nurodoma, kad užpuolikai iššovė mažiausiai keturis kartus. Nušovę vairuotoją Aleksandrą Semionovą ir sunkiai sužeidę A.Kozlovą, jie pabėgo.

Milicijos atliekamam tyrimui artimi šaltiniai “Reuters” sakė, kad bankininko užpuolimas buvo panašus į užsakytą žmogžudystę.

Agentūra “Interfax”, remdamasi šaltiniais, artimais tyrimui, pranešė, kad pasikėsinimas yra “akivaizdus užsakytas nužudymas”. “Samdyti žudikai tikriausiai apsiriko, kontrolinį šūvį paleisdami į galvą Kozlovo vairuotojui”, - cituoja agentūra šaltinio žodžius.

Kovojo su pinigų plovimu

A.Kozlovas kuravo visą priežiūros bloką Centriniame banke ir aktyviai kovojo su bankais, kuriuose buvo išaiškinta abejotinų finansinių operacijų. Vien 2006 metais licencijų dėl teisės dirbti neteko 46 bankai, kurių dauguma - dėl įtarimų pinigų plovimu arba už abejotinas operacijas su grynaisiais.

RCB vadovo pirmasis pavaduotojas aktyviai veikė, kad būtų uždaryti pinigų plovimu ir kitais nusikaltimais kaltinami bankai.

Anot Rusijos ekspertų, ši žmogžudystė gali paveikti tokius bankus kaip “Sberbank” ir tarpbankinę rinką, ypač jei Kremlius reaguodamas suvaržys tuos bankus, kurių veiklą tyrė A.Kozlovas.

Pradėjęs dirbti Rusijos banke iš karto po instituto baigimo 1989 metais A.Kozlovas tapo Centrinio banko pavaduotoju 1995 metais. Jis buvo laikomas vienu valstybės vertybinių popierių rinkos Rusijoje kūrėjų.

1998 metais paaštrėjus finansinei krizei jis buvo vienintelis ankstesnės Centrinio banko komandos narys, kuris liko savo poste, kai Rusijos banko vadovu tapo Viktoras Geraščenka.

Tačiau 1999 metais jis paliko RCB ir grįžo į banko vadovybę 2002-asiais, kai V.Geraščenką Centrinio banko vadovo poste pakeitė Sergejus Ignatjevas. A.Kozlovas buvo vedęs, augino tris vaikus.

Pats atsisakė apsaugos

A.Kozlovas buvo kliuvinys įstatymus pažeidžiantiems bankininkams. Tai pareiškė šalies finansų ministras Aleksejus Kudrinas. “Jis buvo kovos su finansiniu nusikalstamumu priekyje. Buvo labai drąsus ir sąžiningas žmogus, ir savo veikla jis ne kartą užmynė ant nesąžiningų finansininkų interesų”, - žurnalistams sakė A.Kudrinas.

“Jis svariu indėliu prisidėjo prie šalies bankų sistemos pertvarkymo, siekė, kad ji būtų efektyvesnė, skaidresnė ir stabilesnė”, - sakoma RCB pareiškime.

Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos vadovo Aleksandro Šochino nuomone, A.Kozlovo nužudymas primena dešimtojo dešimtmečio pradžios “laukinio kapitalizmo” laikus, kai spręsti verslo problemas žudant Rusijoje buvo įprasta.

“Aš manau, kad pasikėsinimas į Kozlovą susijęs su jo profesine veikla - jis atšaukė licencijas šimtams bankų”, - sakė A.Šochinas.

2004 metais po to, kai Centrinis bankas už pinigų plovimą atšaukė licenciją bankui “Sodbiznesbank” ir dar keliems bankams ir dėl to kilo vietinė bankų krizė, A.Kozlovui buvo paskirta apsauga. Tačiau, kaip sakė RCB pirmininko pirmasis pavaduotojas žurnalistams, po kurio laiko jis apsaugos atsisakė.

Ragino bankininkus “apsivalyti”

Valstybės Dūmos pirmininkas Borisas Gryzlovas pareiškė, kad A.Kozlovo nužudymo užsakovų reikia ieškoti bankų srityje.

Anot B.Gryzlovo, A.Kozlovas griežtai kontroliavo bankų veiklą ir būtent šitai galėjo privesti prie to, kad “banditai, kurie dirba tokiuose bankuose, galėjo užsakyti šią žmogžudystę”. Pernai A.Kozlovas kreipėsi į bankininkus, siūlydamas jiems iš bankų sistemos pašalinti tuos, kurie “teršia bankininkų vardą”.

Samdomos žmogžudystės nesibaigia

Nuo 1995 metų Rusijoje jau nužudyta daugiau kaip 20 įvairių bankų vadovų. Pastaruoju metu Rusijoje kasmet likviduojama “tik” po 1-2 bankininkus. Per 2004 metus neužfiksuotas nė vienas nužudymas. Pernai spalio 16 dieną Pamaskvėje buvo nužudytas buvęs “Sodbiznesbank” ir “Kredittrasta” savininkas Aleksandras Sliesariovas.

BBC pažymi, kad ši ataka buvo įvykdyta praėjus keliems mėnesiams po pasikėsinimo į Rusijos elektros energijos monopolininkės RAO JES valdybos pirmininką, buvusį Rusijos premjerą Anatolijų Čiubaisą. 2004 metais buvo nušautas JAV pilietis, žurnalistas Polas Chlebnikovas. 2002 metais netoli Kremliaus, judrioje Naujojo Arbato gatvėje 9 val. ryto nušautas Magadano srities gubernatorius Valentinas Cvetkovas.