Po teroro aktų Maskvoje Rusiją sukrėtė nauja išpuolių serija. Šiaurės Kaukaze trečiadienį nugriaudėjo 12 gyvybių nusinešę sprogdinimai, vieną jų įvykdė milicininko uniformą vilkėjęs mirtininkas.

Dvigubas sprogdinimas

Praėjusią savaitę Dagestano sostinėje Machačkaloje siautėjo smarkus vėjas, dešimtis tūkstančių žmonių palikęs be šilumos, elektros ir vandens. Policija per rytines apžiūras blokuodavo visą rajoną, baimindamasi teroristinių išpuolių. Respublikos parlamento vicepirmininkas per plauką išvengė mirties, kai jį apšaudė iš pravažiuojančio automobilio. Kitaip tariant, nieko ypatingo. Tai yra Dagestano kasdienybė.

Bet trečiadienį sąlyginę ramybę sudrebino išpuolių serija. Kizliaro mieste toje pačioje vietoje pusės valandos skirtumu nugriaudėjo du sprogimai, nusinešę 12 žmonių gyvybes. Abu išpuolius įvykdė teroristai mirtininkai.

Pirmas jų vairavo užminuotą automobilį „Niva“. Sprogimas nugriaudėjo, kai kelių milicijos pareigūnai jį sustabdė ir norėjo patikrinti. Antras savižudis, vilkėjęs milicininko uniformą, po pusvalandžio susisprogdino pirmo incidento vietoje. Tuo metu ten jau buvo susirinkę operatyviniai darbuotojai ir būrys smalsuolių.

Per sprogimus žuvo devyni milicininkai, Rusijos Federacijos Prokuratūros tyrimų komiteto tyrėjas ir keli atsitiktiniai praeiviai. Aukų sąraše taip pat atsidūrė Kizliaro milicijos viršininkas.

Nevaldomas kraštas

Įtampa jau ilgą laiką tvyro Degestane, kur vyksta klanų kovos, klesti islamo fundamentalizmas, ir gilėja visuomenės krizė. Kaimyninėje Čečėnijoje Kremliui pavyko jėga įvesti kontrolę, pasodinus į prezidento kėdę diktatoriško būdo Ramzaną Kadyrovą. Tačiau Dagestano pavyzdys rodo, kad Maskva visgi nepajėgia kontroliuoti Šiaurės Kaukazo.

„Čečėnijoje galvos skausmą kelia stiprus lyderis, kuris yra nekontroliuojamas, bet bent jau pats viskam vadovauja. Dagestane išvis nėra jokios kontrolės, ir dėl to kyla kitokio tipo smurtas, vis stipresnis ir stipresnis, „pagardintas“ islamo fundamentalizmu“, - paaiškino Oslo Tarptautinio taikos tyrimų instituto mokslininkas Pavelas K.Baevas.

Dagestanas, vienas daugiausiai subsidijuojamų Rusijos regionų, galėtų išgyventi ir pats. Jis turi naftos ir dujų atsargų, čia kažkada klestėjo vynuogynai ir žuvininkystė. Kelių šimtų kilometrų ilgio Kaspijos pajūris galėtų pritraukti daugybę poilsiautojų.

Kraupi kasdienybė

Tačiau Dagestanas neišnaudojo savo galimybių. Machačkalos paplūdimį okupavo magnatai, pristatę sau prabangių namų. Vietiniai gyventojai skundžiasi, kad likusiuose paplūdimio lopinėliuose neįmanoma pailsėti: jie yra per maži ir labai užteršti.

„Kaip gali vystyti turizmą, jeigu čia kasdien vyksta žmogžudystės?“ - atsiduso Machačkalos meras Saidas D.Amirovas, po nesėkmingo pasikėsinimo važinėjantis invalido vėžimėliu.

Dėl valdžios ir gamtos išteklių Dagestane nuo seno kovojo maždaug 30 etinių grupių. Griuvus SSRS, ši kova tapo kruvina. Kai 1992 m. respublikoje buvo nužudytas pirmas aukštas pareigūnas, tūkstančiai žmonių rengė protestus ir reikalavo nubausti žudikus. Dabar pareigūnų, religinių lyderių, teisininkų, žurnalistų ir milicininkų žmogžudystės tapo kasdienybe.

Žmonės netiki teisėsauga

2,5 mln. gyventojų turinčiame Dagestane šarvuoti automobiliai ir asmens sargybiniai tapo tokie įprasti, kad Magomedas Rasulas M.Omarovas nustebo vieną dieną pamatęs gatvėje be apsaugos žingsniuojantį žemės ūkio ministrą. Vyras prisipažino tokio vaizdo nematęs jau daug metų.

M.R.M.Omarovas dirba Dagestano muftijaus spaudos atstovu. Šio aukšto dvasininko pavaduotojas praėjusią gegužę mirė nuo šūvio į galvą.

„Žmones jau nebetiki teisėsauga. Jeigu nors viena byla būtų ištirta, tuomet galbūt atsirastų vilties“, - sakė M.R.M.Omarovas.

Kelio atgal nėra

Pasibaisėtina korupcija stumia jaunus žmones į fundamentalizmą. Įdarbinimo centre dirbantis Zaipulas S.Osmanovas pats matė, kaip jo kaimyno sūnūs išėjo „į miškus“ - taip dagestaniečiai vadina pogrindinį kovotojų tinklą. Vyresnysis dingo metams. Kaimynai kalbėjo, kad jis mokėsi užsienyje, o kai grįžo, buvo užverbuotas ir jo brolis.

Pirmasis sūnus buvo nužudytas praėjusių metų liepą, o kitas - lapkritį. Niekas tiksliai nežino kaip, bet Z.S.Osmanovas įsitikinęs, kad tai įvyko per savižudžių operacijas arba policijos reidus. Jo kaimynas turi dar du sūnus paauglius. Z.S.Osmanovas baiminasi, kad panašių naujienų sulauks ir apie juos.

„Nemanau, kad jie gali pasitraukti, - savo būgštavimus paaiškino vyras. - Kelio atgal iš miško nėra.“