Rusų agentų pora, šnipinėjusi Vokietijoje daugiau nei 20 metų, gavo kalėjimo bausmes. Ar Maskva derėsis su Berlynu dėl jų iškeitimo?

Palydovinis siųstuvas

Juodas krepšys, pristatytas į Vysbadeno kriminalinės policijos biurą, sukėlė didelį žvalgybos agentūrų susidomėjimą. Jis atrodė kaip įprastas nešiojamojo kompiuterio krepšys, bet tokio nerasi įprastoje parduotuvėje. Iš tikrųjų tai aukštų dažnių palydovinis siųstuvas su paslėpta antena.

Su tokiu įmantriu karo technologijų produktu Vokietijos pareigūnams pastaraisiais metais neteko susidurti. Susipažinti su juo paprašė JAV ir Izraelio specialiosios tarnybos.

Palydovinis prietaisas buvo naudojama kaip ryšio priemonė Andreaso ir Heidrun Anschlagų – dviejų Rusijos šnipų, kurie įsislaptinę gyvento Vokietijoje daugiau nei 20 metų, kol įkliuvo 2011 m. spalį. Nors antradienį Štutgarto teismas skyrė jiems kalėjimo bausmes, apie tikrąją jų tapatybę paaiškėjo nedaug. Manoma, kad tikrieji šnipų vardai yra Aleksandras ir Olga, bet jų pavardės iki šiol nežinomos.

Kitas klausimas – ar Rusijos vyriausybė suinteresuota susigrąžinti savo agentus? Daugiau nei prieš metus Vokietija pasiūlė atlikti mainus, bet tuometis ministras pirmininkas Vladimiras Putinas atsisakė, tikriausiai tikėdamasis išsiaiškinti, kiek vokiečiai sužinojo apie rusų šnipinėjimo metodus. Dabar, kai teismas išnagrinėjo bylą ir skyrė šnipams penkerius su puse ir šešerius su puse metų kalėjimo, V.Putinui teks persvarstyti savo poziciją.

Suklastota biografija

Anot Vokietijos prokurorų, ši šnipinėjimo istorija prasidėjo nuo Austrijos miestelio Vildalpeno, kur 1984 m. spalį užsiregistravo vyras vardu A.Anschlagas, tariamai gimęs Argentinoje 1959-aisiais. Kad agentui būtų išduotas leidimas gyventi, KGB sumokėjo 500 gyventojų turinčio miestelio pareigūnui 3 tūkst. šilingų kyšį. A.Anschlago žmona Heidrun, remiantis sufabrikuotais dokumentais, gimė Peru sostinėje Limoje 1965 m.

Kreipęsi Austrijos pasų, sutuoktiniai persikraustė į Acheną Vokietijoje. Čia Andreasas studijavo mechaninę inžineriją, o 1991 m. porai gimė dukra. Heidrun oficialiai buvo namų šeimininkė ir prižiūrėjo dukrą, o vyras dirbo paprastą darbą. Bet iš tikrųjų jie jau ne vienus metus šnipinėjo Maskvai – tai rodo 1988 m. datuotas radijo pranešimas.

Šeimą keletą kartų kraustėsi iš vienos vietos į kitą, kol galiausiai 2010 m. atsidūrė Michelbache, idiliškame Marburgo priemiestyje. Andreasas įsidarbino automobilių tiekėju mieste už 350 km ir išsinuomojo ten butą. Taigi kaimynams nekildavo įtarimų, kodėl jis dingdavo ilgam laikui.

Nukeliavę į Rusiją sutuoktiniai gavo palydovinį siųstuvą, per kurį palaikė ryšį su Maskva. Jie turėjo sekti, kada danguje pasirodys rusų žvalgybos palydovas, – apie tai pranešdavo raudonas siųstuvo mygtukas.

Papirko olandą

Anschlagai siųsdavo į Maskvą informaciją ir dokumentus, kuriuos gaudavo iš Nyderlandų vyriausybės pareigūno. Pastarojo rangas užsienio reikalų ministerijoje nebuvo labai aukštas, todėl rusai nebijojo susidurti su Nyderlandų kontržvalgyba. Tačiau pareigūnas Raymondas Valentino Poeteray, balandį nuteistas kalėti 12 metų, perdavė šnipams gausybę medžiagos apie ES ir NATO.

R.V.Poeteray turėjo daug skolų ir sergančią žmoną, todėl tapo puikiu užsienio žvalgybos taikiniu. A.Anschlagas važinėjo į Hagą kartą per mėnesį, dažniausiai šeštadieniais. R.V.Poeteray per visus darbo metus iš Rusijos žvalgybos gavo 72 tūkst. eurų (250 tūkst. litų) atlygį. Be dokumentų, jis turėdavo pateikti ataskaitas apie savo bendradarbius ir asmeninę nuomonę svarbiausiais klausimais.

Kai Vokietijos tarnybos pradėjo lipti Anschlagams ant kulnų, Maskva nurodė jiems skubiai grįžti į Rusiją. Prieš tai jie turėjo sunaikinti palydovinį siųstuvą ir išmesti jį į vandens telkinį. Bet Vokietijos pareigūnai užbėgo šnipams už akių ir juos suėmė.

"Priešo žemė"

Šnipinėjimo istorija, kuri rutuliojosi vakarinės Heseno žemės Michelbacho mieste, priminė tuos laikus, kai Berlyno siena dar skyrė Rytų bei Vakarų Vokietiją, ir parodė, kokie iš tiesų yra Rusijos ir Vokietijos santykiai. Tarp Anschlagų daiktų buvo rastas garso įrašas, kuriame Rusijos žvalgybos pareigūnas vadina Vokietiją "priešo žeme".

Kad Maskva toliau aktyviai šnipinėja, Berlynas pastarąjį kartą įsitikino praėjusią žiemą, kai du Rusijos karo žvalgybos pareigūnai pabandė Vokietijoje įsigyti infraraudonųjų spindulių teleskopinį taikiklį. Prietaisas, pagamintas amerikiečių bendrovės "Raytheon", yra uždraustas eksportuoti. Užmezgę kontaktą su ginklų prekeiviu, du agentai, akredituoti kaip diplomatai Berlyne, elgėsi labai nerangiai ir buvo demaskuoti. Tačiau skandalas, galėjęs įsiplieksti labai smarkiai, buvo numalšintas, ir Vokietija išsiuntė iš šalies sučiuptus agentus.